Витаутас Великий
СОДЕРЖАНИЕ: Marius Savickas kl. Mato aliaus vid. m-kla Referatas Didiojo Lietuvos kunigaikio Vytauto vidaus ir usienio politikaMarius Savickas
12c kl. Mato aliaus vid. m-kla
Referatas
Didiojo Lietuvos kunigaikio Vytauto vidaus ir usienio politika
1999 m.
Kaunas
1. Vytauto didiojo asmenybs bruoai.
2. Valstybs centralizavimas.
3. Vytauto kovos dl valdios.
a) Karai su kryiuoiais 1392-1394 m.
b) Kovos dl emaii 1399-1409 m.
c) algirio mis - 1410 m. liepos 15 d.
Kiekvienas ymus LDK kunigaiktis, valds ms al, yra svarbus ms Lietuvos istorijai, nes jis kaip ir daugelis kit didij kunigaiki vald LDK ir siek gerint jos politin bei karin gali. is valdovas paliko Lietuvos istorijoje gil pdsak ir tikrai nuveik daug skming darb tvarkant ir stiprinant LDK. Vytautas geriausiai i vis valdov gerino LDK padt kaimynini ali akyse ir gerai tvark vidaus reikalus.
ia tema, btent LDK valdovo Vytauto asmeniu ir jo vykdoma politika, valdymo laikotarpiu, domisi nemaas ratas ymi dstytoj, mokytoj ar iaip moni, vienaip ar kitaip susijusi su istorija ir ileidusi nemaai knyg, kuriomis remiuosi raydamas referat. Paminti noriau A. apok, kuris puikiai ir informatyviai aprao Lietuvos didj kunigaikt Vytaut knygoje Vytautas Didysis. Dar vienas autorius, tiksliau istorijos mokytojas, 40 met dsts istorij - Mikalojus Kondratas, paras knyg “Lietuvi tautos ir valstybs istorija”.
1
Vytauto vaikyst yra labai maai inoma. Gims apie 1350m. , jis augo sunkiais Lietuvai laikais.
Kaip usilikusios inios sako, Vytautas buvo neaukto gio, daili ir energing veido bruo. Turjo dideles, gyvas ir protingas akis. I veido atrod moterikas; niekas nepaino, kai jis apsitaiss savo monos palydovs rbais pabgo i kaljimo.Visa Vytauto figra atsiviet pasitikjimu savim, energija, gyvumu, drsa, rizikingumu ir savigarba, odiu, - kakokia didingo valdovo viesa. Nors i pairos mao augumo, bet savyje slp didi dvasi. Buvo protingas ir monikas. sidmtinas jo susivokimas ir orientacija: i karto jis isprsdavo kelius reikalus. Dejuodavo net kryiuoiai, nespdav jo ygi ir elgesi observuoti.
Didelis ir darbininkas. Mokjo laik taip suvartoti, jog n minut nenueidavo niekais. Pasiymjo stropiu valdymu: savo pareig neumirdavo nei namuose, nei kelionje. Ar klausydamas moni skund ir praym, ar duodamas atsakymus ir patarimus - visur vadovavosi teisybe. Ta savybe jis usipeln didels pagarbos tiek savj, tiek svetimj tarpe. Laisvesn laik, jei jo kiek atlikdavo, praleisdavo medioklje arba aisdamas achmatais. Bet visur kur matsi saikas. Vytautas neprotingu laik tok monarch, kuris dl mediokls mesdavo al valstybs reikalus.
Palaik gerus santykius ir su pirkliais. J padedamas sigijo didelius turtus: aukso, sidabro, brangi akmen, audekl, kailini ir kitoki brangenybi, kurias paskui kitiems dalindamas rod didel dosnum. Valgydamas ir gerdamas susivald, per vis savo gyvenim nevartojo vyno ir jokio kito grimo, o tik vanden. Savo proto didingumu ir apsukrumu prane visus savo laiko valdovus. Su savikiais elgsi gana rsiai: n vieno nusikaltlio nepalikdavo nenubauds ir kalt buvo sunku nuo jo paslpti. Sveius priimdavo vaiingai ir graiai.
Nuo pat jaunysts Vytautas mgo karo dalykus, ginklus. ioje srityje nauji iradimai ypa j domindavo. Visoki karo dalyk mielai mokydavo ji ir lengvai juos sisavindavo. Ypa jis sekdavo Vakar Europos iradimus ir paproius.
Kiekviename jo svarbesniame ygyje galima pastebti karo dalyk, kultros, mokslo pamgimas. ia ir paaikja, dl ko jis i vienos puss gerb karikius, riterius, o i kitos - mokslo vyrus; ir vien ir kit jo dvare netrkdavo ir i vairi krat atsilankydavo.
Mokjo ne tik vokiei, bet ir lotyn kalb. Galjo mokt ir rus, nes su j kunigaikiais ved daug reikal ir giminiavosi. Galimas daiktas, kad Vytautas mokjs ir totori kalbos, nes jo dvare totori daug pasimaiydavo ir nuolat bdavo kun. tarnyboj; o i kun. kanceliarijos, kaip usimena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntinjami totori kalba ratai.
Visi mokslai kunigaikiui tiek turjo reikms, kiek juos buvo galima pritaikyti praktikos gyvenime. Vytautas tuo atvilgiu buvo tikras kryiuoi mokinys, realistas ir praktikas.
Kalboje buvo trumpas ir yktus, bet inodamas reikalus, danai griebdavosi smojaus ir lakonikumo. Kai ant Dniepro savikiai j atkalbinjo dl dideli ali mesti kov su totoriais, Vytautas atrm: todl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalsim, gausime triumf ant dviej prie; jei bsime nugalti, kalbs apie mus, kad mus nugaljo du prieai: altis ir totoriai. Kai kart jam kakas primin jo didel dosnum dalinant totoriams emes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsaks, kad gerumu galima ir laukinius vris suvelninti. O kai vl kart jo akyse kakas gyr vien ikalbing kunigaikt, Vytautas trumpai tar, kad jam patinks maiau ikalbingas, bet utatai tiesiakalbis.1
Vytautas, du kart i Lietuvos pabgs, ibuvo apie ketverius metus Prsuose. Tenai, kryiuoi tarpe, jis ijo ger ir drausming gyvenimo mokykl, kuri padjo atsivaduoti tvik.
_________________________________________________
1 apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p. 254-257
Prsuose Vytautas turjo progos ir su vairi krat monmis susitikti ir isinekti. Jam buvo domu, kokia kit krat politika, siekimai, kultra. Sveiai Vytautui buvo atviri, nes mat, kad j gerbia kryiuoiai, pavesdami jam net tarpusavio ginus sprsti. odiu, jis Prsuose mito vakar kultros vaisiais, ypa materialine kultra, kuri paskui kl savo krate, statydamas banyias, pilis ir t.t.
Imoko ia ir tos suktos, bet realios Ordino politikos, kurios vliau pats griebdavos santykiaudamas su kaimynais. Dalyvavimas tarpe riteri, kurie ididiai ptsi, ddamiesi es tikrosios religijos nejai ir skelbjai, turjo ir Vytauto bdui atsiliepti. Jau i prigimimo nemenka jo ambicija ionai dar labiau sustiprjo. Apskritai imant, Vytautas bdamas gabus, tvirtos valios, be galo energingas ir labai darbtus, i itos mokyklos ijo tikras t laik europietis, susipains su Vakar siekimais ir politinmis bei diplomatinmis pinklmis.
Pavirutinikai pavelgus atrodo, kad Vytautas blakosi, yra nepastovus: tai bga pas vokieius, tai grta atgal. I tikrj taip nra. Visais savo veiksmais jis siekia vieno tikslo - tviks. Jis n valandai neumirta, ko jis nori. Kiekvienas jo veiksmas riasi su vyriausiuoju tikslu. Jis naudojasi vairiomis priemonmis: kariauja, derasi, politikuoja, ieko alinink (Ordinas, Maskva).
1392 metai Vytauto gyvenime yra persilauimo metai - jis galutinai atsisak nuo sjungos su Ordinu, susitaik su Jogaila ir lenkais ir gavo valdyti ne tik tvik, bet ir vis Lietuv. Jo santykiai su tauta pasikeit. Jo asmeniki reikalai susiderino su tautos ir valstybs reikalais: tautos prieai yra ir jo prieai, tautos draugai - jo draugai. Savo tautai jis pasiliko itikimas iki gyvos galvos ir deimteriopai atsilygino u visus padarytus jai nuostolius. Nuo 1382 - 1392m. jis lyg medis, neturs kur suleisti aknis, po 1392 jis grta gimtj dirv, ir visas medis puikiai ibujoja. Jis jau nebe pabgs, nuskriaustas kunigaiktis, kovojs dl tviks, bet galingas Lietuvos valdytojas. Atsitiktinai keiiasi ir jo elgesys. Jeigu iki tol Vytautas atrod nepastovus, besiblakantis, avantiristas, tai nuo 1392 met jis virsta rimtu, pilno masto valdovu - monarchu. Jis gyja didesnio pastovumo. Tiesa, jam jau ir laikas buvo nusistovt: jis jau tada turjo apie 40 met. itokiame amiuje gavo valdi, kurios taip siek ir kurios pasirod tikrai vertas. Jo veiksmuose jauiamas didesnis atsakingumas. Tik nuo to laiko galjo jis imti reikti ir vartoti savo gabumus. Dabar atsirado daugiau udavini, ir tie udaviniai vis buvo vairesni ir sunkesni. Atrodo, kad pamau susikristalizuoja lyg ir pagrindiniai jo veikimo programos punktai. Jie duoda jo darbams tam tikro tvirtumo, pastovumo. Geri santykiai su Jogaila ir lenkais, kova su Ordinu ir rytuose su rus kun. ir totoriais, kunigaikio valdios stiprinimas ir kultros klimas krato viduje - tai vedamosios politikos mintys.2
Vytautas buvo ymus ir kaip savo krato tvarkytojas. 1392 m. gavo suirusi nerami al. Jis pasirod kaip nepaprastai gabus organizatorius. Greitai numalino sukilusius kunigaikius, sustiprino savo valdi. Jis vald krat kietai, nepaksdamas jokio pasiprieinimo: be pasigailjimo alino savo giminaiius kunigaikius nuo uimam viet, sukilusius emaiius iauriai numalino. Net jo artimesnieji pagalbininkai jo pykio bijodavo. Pasireikis jo veiksmuose iaurumas sutinka su t laik supratimu ir negali bti laikomas vien individualine Vytauto ypatybe.
Vytautas buvo geras eimininkas ir finansistas: pinig jam
netrukdavo - jis galjo net ymias sumas skolinti Jogailai. Jis nebuvo yktus, prieingai reikale pinig nesigaildavo. iaip, kaip minjau, labai paprastas ir neilaidus privatiniame gyvenime, Vytautas nesigaildavo joki ilaid, kad reikdavo parodyti savo galyb, uimponuoti: siunia brangi dovan, kelia puikias puotas (Lucke).Toks yra Vytautas kaip politikas, valstybs vyras. Tai yra svarbiausioji jo asmenybs veikimo ir _______________________________________________
2 apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p 258-260
pasireikimo dalis.3
2
Krvs unijos aktu Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos. is politinis ygis, i karto pritartas ir paties Vytauto, vliau jam ir lietuvi visuomenei pasirod eidis jos interesus ir Lietuvos laisv. Be to, Vytautas dar negavs Jogailos jam paadtos ir teistai priklausanios tviks, o auktoji Lietuvos visuomen, matydama, kad ji gali bti atstumta nuo krato interes ir pakeista Jogailos atsiustais lenkais, negaljo nepareikti savo nepasitenkinimo dl susidariusios krate padties ir tvarkos. it nepasitenkinusij prieaky atsistojo pats Vytautas, Lietuvos ir jos visuomens reikal gynjas, kuris po ilg ir sunki kov, nebe svetimos pagalbos, ikovojo i Jogailos ne tik savo tvik, bet ir vis Lietuv su jai priklausaniais Rus emi plotais.4
Vytautas,pams valdyti Lietuv, tiek viduje tiek ir usieny ved sen, jau paties Mindaugo pradt, Lietuvos politik: viduje stengsi vesti centralizacij, t.y. naikinti atskiras, beveik nepriklausomas, srii kunigaiktijas, o jo usienio politika jo dviem kryptim: vakaruose jis ryosi gintis nuo Ordino, kol galutinai io galimyb sumu algirio laukuos, o rytuose - pulti, t.y. ukariauti nauj ems plot. Buvo dirbamas ir Lietuvos christianizacijos darbas, bet i problema, kaip ir po unijos ikilusi Lietuvos politikos vieum santyki problema su Lenkija, - ieina i io rainio rm: tai bus svarstoma kit.
Reikia pasakyti, kad darbo io momentu Vytautui buvo labai daug. Dl namini kar daugelis Lietuvai priklausani krat atkrito ir pateko Maskvos takon: dabar reikjo juos ginklu atkariauti. Be to, tokios netiktos atmainos Lietuvoj - valdios atidavimas Vytautui - labai nustebino ir tuos
_________________________________________________________
3 Lietuvos Didysis kunigaiktis Vytautas kaip politikas. V., 1989. p 148
4 apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988. p 45
kunigaikius, kurie dar sukilimus prie jo tv: dabar u tai tikjosi susilaukti bausms i snaus. Tartum nordami tos bausms ivengti, dar tebeeinant Ostrovoje deryboms, jie sukilo, tikdamiesi atsipalaiduoti i Vytauto valdios, t.y. nepakliti jo rankas. Gal tas sukilimas jiems bt pasiseks, jei jie bt sutartinai veik. Tas j nesutarimas ir bus buvusi viena i prieasi, kuri padjo Vytautui juos numalinti.
Pirmas prie Vytaut pakl ginkl Sieversko - Naugardo kunigaiktis Dimitras Kaributas, kuris buvo sukils prie Vytauto tv Kstut ir atsisaks mokti duokl. Jis siver Lietuvos gilumon ir buvo besirengis eiti Vilni. Bet netrukus palei Dokudov buvo Vytauto sumutas ir turjo bgti. Prisiartins prie Sieversko - Naugardo, Vytautas pam j staigiu puolimu. …
Tuo paiu metu atsisak Vytauto klausyti ir Kijevo kunigaiktis, Algirdo snus, Vladimiras, nesutikdamas padti jam malinti sukilusio Podolijos kunigaikio Karijoto snaus Feodoro. kart susirmim buvo ivengta: viskas pasibaig Vytauto pagrasinimu. …
Sekaniais metais sukilo ir Volynijos kun. Feodoras, Liubarto snus. Vytautas greit j numalino. Jo emes pasiliko sau, o jam paved valdyti Sieversko - Naugard. Bet jis ia neilgai pabuvs irgi pabgo Vengrij, i kur abu su vitrigaila susiinodavo su Ordinu, ruodami Vytautui pinkles. Tuo bdu ir Sieversko - Naugardo kunigaiktija atiteko Vytautui. Taip pat suvald Vytautas ir kitus nepaklusniuosius Volynijos kunigaikius. Po t vis numalinim didesn Volynijos dalis atiteko Lietuvai, kita - Lenkijai.
…
Taip Vytautui trumpu laiku pasisek panaikinti stambij srii kunigaiktijas, tepaliekant kunigaikiams valdyti maos
reikms nedideles sritis.
Stambij srii kunigaiki panaikinimas padar didel atmain Lietuvos gyvenime. Pirmiausia pasistmjo priek Lietuvos valstybs suvienijimo darbas, centralizacija, nes j ems buvo atiduotos valdyti didiojo kunigaikio vietininkams. Tie Vytauto pastatyti vietininkai visikai jo klaus ir tai j padar savarankiku valdovu. Anksiau kunigaikiai, valdydami tas emes savo nuoira, nejaut to ryio, kuris juos jung su didiuoju kunigaikiu. Valdydami tokias sritis, Gedimino ainiai ir iaip auktos kilms kunigaikiai, jautsi es savarankiki ir kartais net sukildavo prie didj kunigaikt. Dabar panaikinus srii kunigaikius ir j vieton atsisdus Vytauto vietininkams, viskas buvo suimta vienas rankas. Mat, tie vietininkai neturjo jokios politins reikms, kaip ankstyvesnieji t srii vadovai, o pasidar tik dideli emvaldiai arba dvarininkai. Tie didiojo kunigaikio vietininkai j rm tiek materialiai, tiek politikai; tai buvo j pareiga - prieingai galjo bti i pareig paleisti. Tuo bdu tos visos sritys politikai pateko visikon Vytauto priklausomybn, kas sustiprino jo padt krato viduje. Tada prasidjo ir rus gyvenam srii suvalstybinimas ir jose lietuvi takos sigaljimas. Tai rodo ir tuo laiku paraytos baltgudikai knygos, kuriose palankiai atsiliepiama apie Lietuv, ypa apie Vytaut.
Po itos reformos m didti ir didiojo kunigaikio idas ir iaip materialiniai itekliai, o i ia ir jo politin reikm ir galyb. I jo id m plaukti ir tos pajamos, kurios pirmiau tekdavo srii kunigaikiams. Pav., vairios duokls pinigais bei natra ir visokie muit,prekybos mokesiai. Daug pajam dav didiajam kunigaikiui ir kio pajamos, nes srii kunigaiktijas panaikinus, visi kunigaiki dvarai atiteko Vytautui. Tuose dvaruose jis sodino vietininkus tvnus. Jie buvo ten kartu teisjai, mokesi rinkjai ir kio priirtojai. Vietininkai ir tvnai buvo pasodinti net tuose dvaruose, kurie didiajam kunigaikiui n nepriklaus. Ten jie eidavo teisj ir mokesi rinkj pareigas. Dabar didysis kunigaiktis kur kas daugiau gaudavo pajam, negu anksiau.
Valstybs centralizavimas ir jos sujungimas vien politin vienet, iaugimas materialins Vytauto galybs padar tai, kad prie j lenksi ne tik viduje ilik kunigaikiai, bet ir usienis m su juo skaitytis.5
3
a) Kai Vytautas pabgo i kryiuoi antr kart, Ordino vadovyb, nieko nelaukdama, jau 1392 m. puol siaubti Lietuvos emi. Pirmiausia visomis jgomis ugriuvo Jotvingi krat ir um Surao pil, i kur vos vos spjo pabgti Vytauto svainis Henrikas. Kit met pradioje kryiuoiai sudegino Gardino, Merkins, Drohiino ir Lydos pilis, o ruden jau siautjo emaiiuose. Bet tai buvo tik baisaus karo pradia. 1394 m. vokieiai, paties didiojo maralo vedami, siaubingai nuniokojo Naugarduko, Lydos, Drohiino ir kitas apylinkes, vl sugriov Gardino pil. Du antpuoliai buvo ir kit met vasar: vienas, maesnis - Raseini em, o kitas, didesnis - pai sostin. Pasikviet svei i Pranczijos, Vokietijos, pasisamd lankinink i Genujos, kryiuoiai sutelk didiul kariuomen ir Nemunu atplauk prie Kauno. I ia keliomis voromis patrauk Vilniaus link. Vytautas, paskubomis suauks bajor kariuomen, band stabdyti kryiuoius, bet neskmingai. siverliai apgul Vilniaus pil, taiau paimti nesteng. Besitraukianius nuo miesto kryiuoius lietuviai persekiojo. … Per trejus metus kryiuoiai smarkiai nuniokojo Lietuv. Bet tai buvo viskas, k jie galjo padaryti. Ordino didiajam magistrui pasidar visikai aiku, kad kryiuoiai Lietuvos nenugals. Be to, vokieius itiko dar viena nesekm: lenk diplomat paveiktas, ordino siuzerenas imperatorius udraud puldinti Lietuv, nes tai jau buvo krikionikas kratas. Pagaliau lietuviai sulauk atokvpio.6
b) 1398 m. Salyno sutartimi Vytautas atidav kryiuoiams emaiius. Ordino vadovai jau diaugsi, kad pildosi sena svajon. Taiau greit pamat, kad uvaldyti krat yra daug
__________________________________________________________
5 apoka A. Vytautas Didysis. V.,1988. p 46-49
sunkiau negu gauti formal atidavimo rat. Todl jau 1399 m. viduryje sureng yg, kuriam vadovavo pats didysis magistras, ir 11 dien kalaviju ir ugnimi siautjo emaitijoje. Kitais metais vl puol, terorizavo gyventojus, stat pilis. emaiiai nepasidav, prieinosi pavergjams.
Vien pil prie Nevio kryiuoiams padjo statyti Vytautas. Kita pilis, pastatyta 1400 m. tiksliai neinomoje vietoje, bet arti Dubysos, vadinosi Fryderburgu. Joje eimininkavo fogtas, arba vietininkas, Mykolas Kiuchmeisteris. Matydami baisi kryiuoi jg, kai kurie emaii bajorai pabg neilaik spaudimo, nuvyko Marienburg ir apsikriktijo. Kryiuoiai digavo - juk tikslas jau ia pat. Pradjo net geruojiu vilioti: emaiiams siunt gyvuli, visoki preki, adjo dar daugiau grybi, jeigu tik ie bus paklusns. Bet pavergjai skaudiai apsiriko: 1401 m. emaiiai sukilo, sugriov vokiei pastatytas pilis, sudegino Frydeburga, o vokieius ivijo. Maa to, sugriov Klaipdos pil, persikl per Nemun ir m puldinti kitas kryiuoi pilis.
Aiku, Ordinas nuo to nesugriuvo. Sutelk jgas, vokieiai m vertis atgal. Daug emaii bajor nuo kryiuoi teroro bgo Lietuv, kur buvo maloniai priimami. Ordinas ra Vytautui skundus, reikalavo pabgelius grinti. Vytautas atsak, kad uras kryiuoiams tik emaiius baudiauninkus, o laisvieji turi teis keltis kur tik nori, ir jis, Vytautas, negals varyti j laisvs. Kadangi nustatyti, kuris baudiauninkas, o kuris laisvas pabgelis, es labai sunku, Vytautas pasak n vieno pabgelio negrinsis.
Aikiai pamat, kad Vytautas remia emaiius ir neada vykdyti Salyno sutarties. Kryiuoiai pradjo atvir kar.
Vytautas atnaujino taik su kryiuoiais. 1404 m. Raciono sutartimi jis vl jiems atidav emaiius, bet su
__________________________________________________________
6 Kondratas M. Lietuvi tautos ir valstybs istorija. V., 1994. p 248
slyga, kad gals pasiimti 250 gyventoj. T msling slyg vokieiai prim, nes nenumat, kaip gudriai Vytautas ja pasinaudos.
Po to kelet met Lietuva su Ordinu nekariavo. Vytautas tvarksi rytuose, tramd Smolensk.
1408 m. Vytautas jau buvo pasiras taik su Maskva ir galjo atsigrti vakarus, imtis emaii klausimo.
Kryiuoiai per tuos ketverius metus (1404-1408) emaitijoje vl pristat pili ir kiek galdami sitvirtino. … 1408 m. Ordino vadovyb emaii seninui sak neturti joki ryi su Lietuva, bet emaiiai to sakymo nepais. Nordamas visikai udaryti sien, Ordinas ragino Vytaut greiiau atsiimti tuos 250 saviki, taiau Vytautas nesiskubino. Jo mons ve emaiiams ginkl, ragino prieintis. Ir emaiiai prieinosi vis atkakliau, pagaliau 1409 m. sukilo, m deginti vokiei pilis, varyti i savo krato grobikus. … 1409 m. emaiiai pam Dubysos pil (Dobesinburg) - kryiuoi administracijos centr. Visur muami ir persekiojami, kryiuoiai pabgo Unemun. Iki vidurvasario emaitija buvo ivaduota.
Taip Vytautas kryiuoiams parod, kad emaii neatsiada, kad anksiau pasirayt sutari nevykdys. emaitij jis prijung prie Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts, o savo vietininku joje paskyr Rumbaud, kuriam suteik emaii senino titul. Tas pareigas Raumbaudas jo iki 1412 met.7
c) Vytauto vadovaujama Lietuvos kariuomen i Vilniaus ir Trak iygiavo 1410 m. birelio 3 d. Trauk per Gardin, Baltstog ervinsko link. Pakeliui prie jos prisijung pulkai i Lucko, Briansko, Kijevo ir i kitur. Per 26 dienas nuygiavusi apie 500 km, birelio 29 d. tiksliai sutartu laiku atvyko numatyt viet - ervinsk.
__________________________________________________________
7 Kondratas M. Lietuvi tautos ir valstybs istorija. V., 1994. p 252-254
Lenkams iki susitikimo vietos buvo daug ariau, todl jie atygiavo taip pat laiku. Raiteliai, pstininkai bei ilgiausios gurguols trauk gana greitai, be jokios gaiaties persikl per Nemun, Narev, Vysl. Tai rodo, kad ygiui buvo gerai pasiruota. Jau amininkus stebino toks sjunginink kariuomens drausmingumas ir punktualumas. Kad taip bus, kryiuoiai nesitikjo.
Sjunginink kariuomens kartu patrauk Marienburgo link. Paliaubos su Ordinu jau buvo pasibaigusios liepos 4 d., vadinasi, perengti sien buvo galima nepaeidiant prie metus pasiraytos paliaub sutarties. Liepos 9 d. didiul kariuomen eng Ordino teritorij.
Suinoj sjunginink ygio krypt, kryiuoiai suprato j tiksl ir pasisteng kuo greiiau ubgti u aki, pastoti keli. Jiems reikjo nuygiuoti apie 25 km, todl skubjo, ygiavo vis nakt per audr ir lit. Ryt, audrai jau nurimus, sustojo prie Griunvaldo ir Tanenbergo kaim.
Prieais kryiuoius trimis eilmis isiskleid sjunginink kariuomen. Deiniajame sparne rikiavosi lietuvi ir totori pulkai, centre sustojo smolenskieiai, o kairje - lenk sunkieji raiteliai ir samdiniai ekai su moravais. Vis sjunginink kariuomen rikiavo Vytautas. Kairiajame sparne rikiuoti lenk kariuomen jam padjo Zindramas i Makovii. Jogaila tuo metu meldsi prie unugaryje pastatytos palapins. Kadangi viskas vyko taip, kaip numatyta, vyriausiasis vadas buvo ramus.
Abi prieinink kariuomens ilgai dels pradti kautynes. Kronikose raoma, kad daugiausia delss Jogaila. Pasak J. Dlugoo, neskubjs dl to, kad apskritai buvs nerytingas, net bailys ir vis dar tikjsis, kad paskutiniu momentu pavyks kautyni ivengti, susitaikyti su kryiuoiais, nors prie kelias dienas j pasiuntiniai imperatoriaus vardu buvo paskelb kar. Vytautas, prieingai, versi m. Jis pasitikjo savo jgomis ir ragino karali greiiau duoti enkl pradti kautynes, nes mat, kad tai gal vienintel proga sumuti vienoje vietoje susirinkusi prieo kariuomen. Labiausiai jis bijojs, kad Jogaila nesusitaikyt arba kad kryiuoiai nepasitraukt.
Kautyns prasidjo 1410 m. liepos 15 d., jau gerokai sidienojus, kai kantrybs pritrks didysis magistras sak savo pulkams leistis sln, o Vytautas leido lengviems lietuvi raiteliams pulti i savo ger pozicij ijus prie. Vokieiai dar suspjo du kartus iauti i patrank, bet paskui nebeaud, nes kariuomens labai susiartino. Paleid iei spieius, kariai puol kapoti vieni kitus kirviais ir kalavijais, visi susimai, susigrdo. tbtins kirstyns truko ger valand. Paskui didel dalis lietuvi ir totori pulk, m tarytum trauktis, o paskui ir bgti mik Zvaldo link. Kryiuoiai juos vijosi, bet mike pamet juos i aki.
Daugumai lietuvi pasitraukus, kryiuoiai visu smarkumu ugriuvo centr, kur kovsi Smolensko pulkai, lenk riteriai, ekai.
nirtingos kautyns truko ilgai, apie eias valandas, bet aikios persvaros neturjo nei viena, nei kita pus. Kritika situacija susidar, kai kryiuoiai m vertis prie didiosios lenk vliavos. Taiau lenk kariai prieus atrm.
Vytautas vis laik buvo mio lauke. Lydimas ir saugomas nedidelio brelio totori kari, jis tarsi skraid tarp pulk, padrsindavo susvyravusius, nuvargusiems ir nusilpusiems atsisdavo pastiprinim, t.y. faktikai vadovavo visai sjunginink kariuomenei.
Mis pasidar labai iaurus, kari eils retjo ir vienoje, ir kitoje pusje. Nusprend, kad jau metas palauti prieininkus, kryiuoiai met m vis rezerv - eiolika vliav, kurios iki tol stovjo ant kalvos ir lauk lemiamo momento. Leisdamiesi kovos lauk, riteriai ugiedojo pergals giesm “Kristus prisikl”. Tuo metu kryiuoi rezervo jgos pradjo supti Smolensko ir lenk pulkus. Paiu sunkiausiu momentu, kai supamieji pulkai i paskutini jg vos laiksi, kaip perknas i giedro dangaus trenk Vytauto vedami “pabgliai” lietuviai ir m triukinti kryiuoius. Kryiuoi eilse kilo smyis, o pavargusieji lenkai atgavo p. Dabar jau vis labiau m aikti sjunginink persvara. Taip lietuvi kariuomen nulm mio baigt. Kai nuo lietuvio ieties drio kakl uvo pats didysis magistras, baims apimti kryiuoi riteriai pasileido bgti. Usibarikadav veimais, dar band gintis stovykloje. ia j daugiausia ir uvo.
Sutriukin kryiuoius, sjungininkai pam prieo gurguoles, kuriose rado daugyb pani ir grandini belaisviams surakinti. Tais paniais buvo supanioti arba sukaustyti patys nelaisv paimti kryiuoiai. O statins vyno, kurio kryiuoiai turjo atsive busimai pergals puotai, Jogaila liep visas sudauyti. J. Dlugoas vliau ra, kad ilietas vynas maisis su uvusij krauju. Pasak kit autori, mio lauke tekj kraujo upeliai.
algirio pergal Lietuva jo beveik 200 met. T yg pradjo Mindaugas, o skmingai ubaig Vytautas su Jogaila, kurie abu planingai ir nuosekliai vis gyvenim siek sutriukinti Ordin. 1410 m. liepos 15 d. vakare abu valdovai tikriausiai pasijiuto labai laimingi kaip karvediai ir politikai. Juk jie, didiojo Gedimino vaikaiiai, algirio laukuose sudau Ordino galybs legend, apgyn savo em, igelbjo nuo kryiuoi vergovs emaiius, pagaliau sulugd kryiuoi planus sukurti savo valstyb palei Baltij nuo Oderio iki Suomijos lankos.8
_______________________________________________________________
8 Kondratas M. Lietuvi tautos ir valstybs istorija. V., 1994 m. p 258-263
Naudota Literatra:
1. Kondratas M. Lietuvi tautos ir valstybs istorija. V., 1994 m.
2. apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988 m.
3. Lietuvos didysis kunigaiktis Vytautas kaip politikas. V., 1989 m.
Baigdamas referat, a noriau pastebti, kad Vytauto asmuo, kaip mogaus ir kaip valstybs vyro - politiko ar diplomato, kultrininko ar karininko - nra galutinai paaikjs, Vytauto asmeny ir jo plataus masto veikloje slepiasi dar daug neaikum, kurie ir sukelia nemaa abejoni ir svyravimo, kas i kitos puss ir sulaiko pasakyti apie j galutin od. Todl manau, kad ms istorikai ioj srity dar nemaa ras sau graaus ir dkingo darbo. i tema yra svarbi Lietuvos istorijai, jos praeiiai, kadangi ji gausiai papildo istorijos knyg puslapius, parodo tokius svarbius Lietuvai vykius ir suteikia nemaai informacijos apie politin, kultrin situacij tuometinje LDK. Supaindina kiekvien su didiojo kunigaikio asmeniu, jo silpnybm, noru sprsti vienus ar kitus klausimus. Istorija vienus valdovus ikelia, iauktina, parodo j didvyrikum, apie kitus kalba, kad jie yra maai sumans valdytojai, nepatyr politikai ir mons, nesugeb vesti taut tiesiu gyvenimo keliu.