Свободный рынок и конкуренция
СОДЕРЖАНИЕ: NIJOLS SKUIENS KALB IR VERSLO VADYBOS AUKTESNIOJI MOKYKLA Verslo administravimo programa Verslo administravimasNIJOLS SKUIENS KALB IR VERSLO VADYBOS
AUKTESNIOJI MOKYKLA
Verslo administravimo programa
Verslo administravimas
EDITA LAPINSKIEN
I kurso 1A grups student
LAISVOSIOS KONKURENCIJOS TAKA (LIETUVOJE )
KOKIOS DAR GALI BTI EKONOMIKOS FORMOS ( PLANIN, DEMOKRATIN )
Referatas
Klaipda, 2001
Konkurencijos pltojimas Lietuvoje.
Dabartiniam pereinamajam laikotarpiui Lietuvos ekonomikoje btinai tai, jog rykiai pasireikia tik neigiami kio pertvarkymo bruoai, auga kainos, krinta piniginio vieneto perkamoji galia, didja nedarbas ir smunka gamybos apimtys. Menkai didja eksportas, pernelyg dideli mokesiai, visikai neaiki muit ir licencij idavimo tvarka, beveik nra usienio investicij. Taip buvo 1991 -1992 metais.
O kokia konkurencijos bkl ekonomikos ir ne tik ekonomikos sferoje, ar tokia pat kaip buvo prie 5-6 metus ? Atrodyt, jog pokyi yra, ir jie nemai, nors monopolizmo Lietuvos kyje pakanka. Konkurencija pasireikia visur: ir gamybos, ir socialinje sferoje, ir valdymo struktrose bei infrastruktros akose.
Turtiniai santykiai tik pradjo keistis, o bene rykiausiai iuos pasikeitimus atspindi sustiprjusi konkurencin kova. Galima paminti tokius akivaizdius pavyzdius: privai taksist atsiradimas, komercins parduotuvs prekybos sferoje, m rastis ukandini ir t.t.
Konkurencij galima suvokti kaip kov dl klientu, taip pat kaip kova dl takos sfer, rinku. Politinje sferoje stebima ypa smarki konkurencin kova.
Socialinje sferoje, atsiradus verslinink sluoksniui, paatrjus, turtinei nelygybei, padidjo tampa. Kai infliacijos tempai tokie sparts, netenka prasms bet koks santaup kaupimas, keiiasi, tiksliau byra gyvenimo orientyrai ir vertybs. Ekonominis nestabilumas atsiliepia kiekvieno mogaus savijautai, nusiteikimui dirbti, iekoti nauj veiklos sfer.
Nepastebimai keiiasi kio infrastruktra, o dar daugiau socialin jos dalis. Dygsta naujos draudimo kompanijos, hipotekos organizacijos, komerciniai bankai, naujos paslaugos. Labai daug sisteig bendr su usienio kompanionais firm. Deja, gamybos sferoje to labai maa - dominuoja prekybos, finans, tiekimo operacijos.
Makroekonomikos lygiu kalbant apie konkurencijos pltojim, labai svarbu iskirti proces tendencijas: kol kas, kol visos ekonomikos funkcionavimo puss yra perjimo ( nestabilioje ) stadijoje, labai sunk kalbti apie klasikin konkurencin kov ekonomikoje ( gamyboje, prekyboje, transporto, ryi, ems kio, statybos, aptarnavimo sferoje ir t.t.). Kol Lietuvos ekonomika nebus nors santykikai stabili, tol dominuos nestacionars procesai. Tai reikia, kad kainos, palkanos, pelnas, kaip pagrindiniai ekonomikos parametrai, neatspinds realios padties.
inoma, Lietuva ir jos ekonomika nra izoliuota, j labai veikia rublio zonos valstybi ekonomika, bet ne tik tai. Jau formuojasi gana glaudus ryiai ir su pasaulinmis ekonominmis bei finansinmis organizacijomis, kurios turi didel tak tokiems parametrams, kaip Lietuvos finansines sistemos stiprinimas, kio struktros kilimas, alternatyvi aliav ir energijos altiniu paieka ir t. t.
Ypa pageidautina, kad pradt rykti investicij dinamikos kontrai. Tada prasidt efektyvios ekonomikos procesai: konkurencin kova skatint siekti geresns technologijos, geresns kokybs, tapt btini marketingo tyrim rezultatai.
Ar reikia ir ar galima reguliuoti konkurencij ? Makroekonomikos lygiu turbt ne, nes pati konkurencija yra reguliatorius, palaikantis tam tikr dinamin pusiausvyr ekonomikoje apskritai ir kainu srityje - pirmiausia. Taiau atskir ak verslo sfer lygiu valstyb gali netiesiogiai veikti konkurencin kov - per kredit, mokesi importo bei eksporto politik ir pan.
Labai svarbu pabrti ry tarp konkurencijos pltojimo ir mentaliteto ugdymo. Juk dabar Lietuvoje vyksta istorinis momentas: kuriasi, gimsta nauja klas - pramonink, verslinink sluoksnis. Tiek dabar, tiek ateityje svarbu, koks tas sluoksnis susiformuos, kokia bus jo vertybi sistema, klasifikacija, kaip skmingai jis gals integruotis pasaulin rink. Juk konkurencija pati nra nei blogis, nei gris. Ji veria maksimaliai pasitempti, siekti kuo didesnio naumo ir efektyvumo. Taiau taip pat gali sulugdyti pralaimejusiji, sutrypti moni, pirmiausia vadovu, savininku likimus. Konkurencija gali bti vykdoma ir garbingais, ir negarbingais metodais. Tai susij jau ne tik su ekonomikos, ekologijos, socialiniais veiksniais, bet ir su psichologijos, morales, doros dalykais. inoma, niekais nesirengia ekonominiu procesu vertinti morales poiriu - tai skirtingos sferos, bet jos susijungia moguje, todl mentaliteto ugdymas ( ypa vadov, verslinink) yra labai svarbus. Valstyb gali ir turi utikrinti neturtingj, invalid, nalaii ir kit socialiai remtin grupi poreiki tenkinim per mokesius, vairius fondus ir t. t.
Labai svarbu, kad gyventojai pasitikt alies vykdoma ekonomine politika, nes jei nebus pritarimo, pvz. privatizavimo procesams, tai vargu ar gers ekonomikos bkl, ar pavyks sustabdyti infliacij, padidinti eksport ir pan. Konkurencija tik tuomet gali duoti maksimalius pozityvius rezultatus, kai visuomen pasitiki Vyriausybe ir jos vykdoma reforma. tai tada konkurencija tiek gamyboje, tiek kitose sferose tampa geru katalizatoriumi.
Atrodo, euforija dl aukso kaln paad jau baigia praeiti. Vl grtama prie fundamentali dalyk - vertybes gali sukurti tik darbas, ir kuo jis efektyvesnis, tuo turtingesni pilieiai. iuolaikiniai valdymo metodai, finans ir kredito politika gali pagyvinti Lietuvos ekonomik, bet tik tada, jei mes visi ia imsims tikro darbo. Dabar reikalingas kasdieninis darbas greta partneri ir konkurent. Btina prasti konkurent vertinti pozityviai, o ne kaip prieinink, kur privalu paalinti. Konkurencin kova ( pirmiausia gamybos, prekybos sferoje ) padeda sutelkti pastangas, giliau apgalvoti priimamus sprendimus, realiau vertinti savo galimybes, velgti silpnas ir stiprias varovo puses.
Paios konkurencijos negalima savo valia vesti , panaikinti, galima tik pasinaudoti jos teikiamomis galimybmis. Kuo greiiau bus suprasta konkurencins kovos ( jos metod ir technologijos ) svarb, tuo efektyvesnis bus verslas ir biznis Lietuvoje (1).
Pagrindinis vykdom reform tikslas – pakeisti komandins ekonomikos principu organizuota ekonomik pasilos – paklausos, t. y. rinkos principais veikiania ekonomik.
Kuriant rinkos ekonomik, vis pirma rekjo atlikti ios pagrindinius darbus:
1. Sudaryti slygas privaiai nuosavybei atsirasti ir plstis.
2. vesti savo nacionalin valiut ir normalizuoti finansinius – piniginius santykius.
3. vykdyti kain reform.
4. Transformuoti tarprtautinius ekonominius santykius (5).
Pagrindiniai ekonomikos transformavimo elementai
Ryt Europos alys ddamos pastang pereiti rinkos ekonomik, daugiausia vadovaujasi vakar patarimais ir rekomendacijomis. Susiklost toks perjimo modelis, kur bt galima pavadinti klasikiniu. Pateiksiu pagrindinius jo elementus:
1. Makroekonomin situacija ir kontrol.
Ji reikia, kad gyvendinama grieta fiskalin politika, pinig stabilizavimo priemons, grieta kredito politika.
2. Liberalizacija.
Vidaus rinkoje vykdoma preki ir paslaug kain reforma; liberalizuojama tarptautin prekyba ; darbo srityje liberalizuojamas darbo umokestis ir darbo rinka; finans srityje vykdoma bankininkysts reforma, pltojamos kitos finansins rinkos.
3. Restruktrizacija.
Sudaromas slygos firmoms lengvai eiti rink ir i jos ieiti ( tarp ju - minimizuojami formalus registravimo reikalavimai ), nustatomos privaios nuosavybs teiss, privatizuojama em, pramoninis kapitalas, btai ir paslaug sferos, nekilnojamasis turtas.
4. Valstybs vaidmens keitimas.
Atliekamos konstitucins, nuosavybs, kontrakt sistemos, bankininkysts, teisini institucij reformos, vedamos naujos informacins sistemos, pirmiausia sskaitybos ir auditingo srityje, kuriamos institucijos ir priemons netiesioginei ekonomikos kontrolei - mokesi sistema, biudeto ir jo ilaid kontrol.
5. Socialins apsaugos princip pertvarkymas.
Ivardytos transformavimo priemons yra greiiau “ ekonomini laboratorij “ rezultatas, nes toks transformavimas niekada nebuvo realizuotas iki galo jokioje industrinje valstybje. Vis dlto pagrindiniai ginai vyksta ne dl vienos ar kitos programos dalies btinumo, o dl temp, t. y. ar ji turi bti atlikta labai greitai, taikant vadinamj “ oko terapija “, ar “ ingsnis po ingsnio “(2).
1990-1994 - aisiais Lietuvoje vienu metu buvo atkuriama valstyb, vyko politin ( sovietinis centralizmas pakeiiamas demokratiniu valstybs valdymu ) ir kio reformos ( pereinama nuo centralizuoto kio valdymo prie rinkos ekonomikos ). ie procesai vienas su kitu glaudiai siejosi ir lm labai sudting kio bei socialin bkl.
Svarbiausia kio krizs Lietuvoje prieastis - ne jos valdios sprendimai ir tuo labiau ne valstybs atkrimas, o sovietins planins kio sistemos, kuriai priklaus Lietuvos kis, lugimas. i sistema nebuvo sugriauta, j sulugd esminis sovietinio kio principas, lms labai neefektyv materialini, finansini, darbo itekli naudojim ir j ivaistym. Sovietinis planinis kis galjo gyvuoti ir gyvavo tik tol, kol uteko pigi itekli.
Planinje ekonomikoje vietos valdios struktros ne tik nekontroliavo dideli pramons bei kio infrastruktros moni, taiau netgi neturjo detalesns informacijos apie j veikl bei problemas.
Lietuva negaljo vykdyti savarankikos finans, o tuo labiau pinig politikos. Bankai privaljo vadovautis bendromis visiems SSRS region bankams nustatytoms taisyklmis. Kredit itekliai bankams buvo skirstomi centralizuotai ir naudojami tik pagal tikslin paskirt, centralizuotai nustatytiems investiciniams projektams vykdyti bei trumpalaikiam moni kreditavimui. Iimtin pinig ir kredito politikos teis priklaus SSRS centriniam bankui. Visi bankai naudojosi tik SSRS pinigais - rubliais, iskyrus SSRS usienio ekonomin bank, kuriam priklaus monopolin teis aptarnauti atsiskaitymus su usienio ali subjektais.
Lietuvos SSR turjo savo biudet . Jo pajam ir ilaid dyd bei struktr lm SSRS finans ministerijos sprendimai. Los kiui finansuoti, socialinms reikmms bei vietos valdios struktroms ilaikyti buvo gaunamos ta paia tvarka kaip ir kiti itekliai.
Centralizuoto planavimo princip taikymas ir j puoseljimas per pus imtmeio Lietuvoje suformavo atitinkam valdios pareignu, imoniu vadovu, darbininku ir tarnautoju supratim apie ekonomik, jos valdymo principus taip pat ir racionalios elgsenos gdius.
Vietos valdios struktroms Lietuvos kio valdymas reik vykdyti auktesniu valdios struktr direktyvas, kio subjektams paskirstyti uduotis ir iteklius, pagal savo kompetencij kontroliuoti ju veikl. Ger savo funkcij atlikim jos siejo su didesniu investicij ( ypa kio infrastruktrai bei socialiniam sektoriui pltoti ) ir didesni itekli gyventojams bei monms “ isikovojimu “ SSRS centrinse institucijose. Valstybs mokesi, muit politika, j surinkimas, prekybos balanso, valstybs vidaus ir usienio skol, banko palkan, Infliacijos problemos, o tuo labiau bdai ir mechanizmai joms sprsti vietos valdios struktroms buvo neinomi.
Planinje ekonomikoje moni vadovams labiausiai rpjo: kur ir kaip gauti daugiau materialini itekli, kaip sukaupti didesnes j atsargas; kaip gauti maesnes gamybos uduotis ir didesn darbo umokesio fond; kaip umegzti gerus asmeninius ryius su itekliu ir planiniu uduoi skirstytojais, itekli tiekjais; kaip laiduoti investicijoms skirt l panaudojim ( “ sisavinim” ); kaip patvirtinti didesn kain ir ypa didesnius itekli normatyvus; kaip ivengti galim nemalonum, jeigu produkcijos gavjai pareik pretenzijas dl blogos produkcijos kokybs, jeigu ji bus nelaiku arba i viso nepateikta; kaip pasiteisinti ministerij valdininkams dl to, kad nevykdomos planins uduotys.
Kita vertus, moni vadovams buvo neinomos produkcijos realizavimo problemos ar mons bankroto grsm. Nekildavo ir konkurent problemos. Nereikjo rpintis dl to, kaip gerinti produkcijos kokyb, atnaujinti asortiment, reklamuoti produkcij. Jos vartotoj poreikiai ar nuomon apie produkcij moni vadovus maai domino. Beveik nedomino ir produkcijos ar itekli kain svyravimai, bank palkanos.
moni vadovams buvo suformuotas poiris, kad pagrindinis gamyb ribojantys veiksnys yra materialini itekli stygius, o ne produkcijos paklausa.
Daugumai gyventoj rpjo tik tai, kaip apsirpinti gyvenamuoju bstu ir vartojimo reikmenimis ( visuotinio ir nuolatinio deficito slygomis buvo nemanoma sivaizduoti, kad parduotuvse paprastas gyventojas gals laisvai pasirinkti ir nusipirkti norim geros kokybs prek ). Didesns pajamos, be abejo, maino problemas, taiau realios galimybs gauti daugiau pajam buvo labai ribotos.
Planinje ekonomikoje nekildavo nedarbo, btiniausio medicininio aptarnavimo, isilavinimo ( taip pat - ir auktojo ) problemos. Santaup ar racionalaus turto panaudojimo rpesi dauguma gyventoj taip pat neturjo, nes neturjo legali bd turtui sukaupti.
Tokius ekonominio mstymo stereotipus visuomenje suformavo centralizuota kio valdymo sistema.. ie stereotipai kartu su kio valdymo, produkcijos realizavimo rinku, gamybos infrastruktros, centralizuotomis banku ir finans sistemomis laidavo Lietuvos integracij i SSRS kio sistem ir sudar, atrod, neveikiamas klitis Lietuvai isilaisvinti i SSRS politines bei ekonomines integracijos, planin ekonomik pakeisti rinkos ekonomika.
Socialins problemos planinje kio sistemoje
Planins sistemos deklaruojama visuotin socialin lygyb nesutrukd susiformuoti keliems socialiniams sluoksniams, kuri gyvenimo lygio skirtumai buvo netgi didesni negu rinkos ekonomikos alyse. Gyventoj socialinius skirtumus lm papildomos nelegalios pajamos ( legaliai turti dideles pajamas ar santaupas buvo draudiama ), skirtinga pinig perkamoji galia, priklausanti nuo j savininko uimam pareig, valstybs lomis apmokamos privilegijos ir lengvatos valstybs bei KP pareignams.
Aukiausias gyvenimo lygis buvo pareign, skirstani valdios postus ( aukiausi KP pareignai ), materialines vertybes ir las ( vykdomosios valdios pareignai ). J perkamoji galia buvo deimteriopai ir daugiau didesn negu paprasto darbininko, o tuo labiau pensininko. Elitui priklausantys pareignai turjo specialias, tik jiems skirtas parduotuves. Jose buvo auktos kokybs, daugiausia importins preks, parduodamos labai maomis kainomis.
Valdininkai galjo papildomai gauti nelegali pajam u paskirtas pareigas, materialinius bei finansinius iteklius arba tiesiog u palankias planines uduotis. Asmuo, pateks valdios elit, i jo paprastai jau nebebuvo istumiamas. Itin susikompromitavusiems uimamos pareigos buvo keiiamos maiau prestiines, taiau jiems buvo paliekamas iskirtinis socialinis aprpinimas.
moni, kolki vadovus pagal j socialin padt galima priskirti atskirai grupei. Jie turjo tam tikr teis disponuoti monei ar kolkiui priklausaniomis materialinmis vertybmis. Taigi turjo slygas gauti papildom nelegali pajam.
Darbingo amiaus gyventojams, neturintiems privilegij ir sudarantiems absoliui daugum, minimalias pajamas garantavo darbo vietu paklaus virijanti pasila. Tokia padtis darbo rinkoje susiklost dl planinei ekonomikai budingos ekstensyvios pltros modelio, skatinanio neefektyviai naudoti iteklius, taip ir darbo iteklius. Menkai apmokam darbo viet visada buvo pakankamai. Tai buvo modifikuota socialins paalpos darbingo amiaus gyventojams forma.
emiausiam socialiniam sluoksniui priklaus socialiai remtini asmenys, pensininkai, daugiavaikes eimos. Jie neturjo papildomu pajam altinio ar privilegij sigyti prekes, gauti paslaugas maesnmis kainomis ( Pensininkai, buv aukiausios valdios pareignai sudar atskir grup, nes dauguma turetu privilegij buvo jiems paliekama).
Atlyginimai, pensijos, socialins imokos buvo nustatomos taip, kad juos gaunantys gyventojai negalt sukaupti didesni l atsarg, o visas gaunamas pajamas panauduot maistui bei btiniausioms vartojimo reikmms. Daugiau l reikalaujanios reikms, kurios rpjo tik tam tikrai, tegu ir didelei gyventoj grupei, buvo tenkinamos valstybs lomis, panaudojant atitinkamas socialines sistemas. Valstybs lomis buvo ilaikomos sveikatos apsaugos, vietimo, mokymo, socialins alpos sistemos. Valstyb savo lomis stat butus, kuriuos nuomojo gyventojams u simbolin kain.
Socialins rpybos sistema, numananti, kad ilaidas socialinms reikmms padengs patys gyventojai, reikalauja atitinkamai didesni atlyginim bei kit pajam altini visiems gyventojams. O ilaikant socialins rpybos sistem valstybs lomis, buvo galima mokti gerokai maesnius atlyginimus, nustatyti maesnes pensijas ir socialines imokas. Tokia socialins rpybos sistema garantavo valstybei dideles papildomas pajamas karinms reikmms ir valstybs politinms bei kinms programoms gyvendinti.
Tikrasis socialinis planins kio sistemos veidas - privilegijuoti socialiniai sluoksniai ir labai emas absoliuios gyventoj daugumos gyvenimo lygis, o ne deklaruojama socialin lygyb ir teisingumas.
Lemiamas planins kio sistemos ypatumas - maas itekli panaudojimo efektyvumas ir j vaistymas - svarbiausia prieastis, lmusi jos lugim. Sovietinio kio gyvybingum kelet deimtmei palaik didiuliai ir pigs gamtos bei darbo itekliai ir emas gyvenimo lygis. Isekus lengvai eksploatuojam gamtos itekli altiniams bei sumajus j kainoms pasaulio rinkose, nuolat didjant gyvenimo lygio skirtumui tarp planins ir rinkos ekonomikos ali, devintojo deimtmeio pabaigoje sugriuvo pagrindiniai planins ekonomikos ramsiai. SSRS, o tuo paiu ir Lietuvos kio, lauk nebeivengiama ir labai gili kriz. Padarinius kuriuos mes matome ir iandien (3).
Pasila ir paklausa planinje ekonomikoje.
Planinje ekonomikoje valstybinio planavimo staigos nustato ne tik gamini preki kiek, bet ir j kain. Todl ia pasilos kreiv vaizduojama statmena linija.
Kaina Pasilos kreiv
Kiekis
F
130 ------------------------------
110 ------------------------------ H Paklausos kreiv
100
90 --------------------------------------------------------- G
50
5 10 15 20 25 Kiekis, tkst. Vnt.
Takas F – numatyta visas prekes parduoti po 130 lit u megztin; u tokikain pirkjai nupirks tik 10 tkstani vienet; gamintojai 5 tkstanius megztini liks nepardav.
Takas G – megztin numatyta parduoti u 90 Lt; u toki kain pirkjai nort nusipirkti net 25 tkstanius megztini, todl 90 lit kainuojantys megztiniai taps “ deficitu “, tik pasirodius parduotuvse, nordami j nusipirkti, mons stovseilse.
Takas H – nustaius 110 lit kain u megztin, visi 15 tkstani megztini bus parduoti; bus pasiekta pusiausvyra ir visi bus patenkinti – gamintojai, kad pavyko parduoti u nustatyt kain, pirkjai – kad megztin sigijo u jiems prieinam kain.
Planinje ekonomikoje garantuoti pusiausvyr retai pavyksta dl i prieasi:
1. nra grtamojo ryio tarp parduotuvi, parduodani prekes, ir centrini planavimo staig, todl kainos ilieka nekintamos,
2. nra galimys tikslinti i anksto sudarytus gamyos planus, nes tuomet reikt perirti vis tiekj ir produkcijos vartotoj planus.
Aelis Aganegyjanas 1988 m. ileistoje knygoje “ Iskis: pertvarkos ekonomika “ nurodo: “ velgiant soviet ekonomik kaip visum, apskaiiuota, kad ia teikiama 24 milijonai vairi preki ir paslaug; kad vykt j gamya, reikia 5 milijard vairiausi sak. Praktikai viso to nemanoma sukontroliuti. Todl oficiali planini atskiros mons rodikli keitimas, paremtas “ grtamuoju ryiu su parduotuvmis” – retas vykis … ‘
Verta sidemti, kad tobulos rinkos gyvenime nebna. Rinkos trkumai yra realyb, su kuria rinkos ekonomika nuolatos turi grumtis. Tai, k Vinstonas erelis yra pasaks apie demokratij, perfrazavus labai tinka rinkai: “ Demokratija ( rinkos ekonomika ) yra bloga valdymo reforma, bet a neinau geresns “ (4).
Literatra
1. E. Smilga, Konkurencijos pltojimas Lietuvoje, 1998.
2. N. ambait, Rinkos ekonomika, Lietuvos problemos ir perspektyvos, 1998.
3. A. imnas,Ekonomikos reforma Lietuvoje, Konrado Adenauerio fondas, 1996.
4. B. Leonien, Verslo pradmenys, Poligrafija ir informatika, 1998.
5. V. Navickas, Lietuvos ekonomika: dabartis ir perspektyvos, V., 1999.