Правовое положение иностранцев в Литовской Республике
СОДЕРЖАНИЕ: Vilniaus Universitetas Teiss fakultetas Neakivaizdinio skyriaus 7 grups students Nadedos Prusakovos Kursinis darbas Usieniei teisin padtis Lietuvos RespublikojeVilniaus Universitetas
Teiss fakultetas
Neakivaizdinio skyriaus
7 grups students
Nadedos Prusakovos
Kursinis darbas
Usieniei teisin padtis Lietuvos Respublikoje
Kursinio darbo vadov
E.Vaitiekien
Vilnius, 1999
T U R I N Y S
anga............................................................................................................................ 3
1. Usienieio svoka Lietuvos konstitucinje teisje................................................. 4
2. Teisiniai reimai taikomi usienieiams.................................................................. 5
3. Tarptautins sutartys dl usieniei teisins padties.......................................... 6
4. Usieniei teiss ir pareigos.................................................................................... 9
Elementarios mogaus teiss.................................................................................... 10
Teis laisv............................................................................................................. 10
Teismins garantijos................................................................................................. 11
Privatus ir eimos gyvenimas................................................................................... 11
Pagrindins teiss ir laisvs...................................................................................... 12
Teis nuosavyb...................................................................................................... 16
Kilnojimosi laisv ir garantijos prie savavalik isiuntim i alies....................... 17
5. Imigracijos teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos..................................... 20
Ivados......................................................................................................................... 23
Literatros sraas..................................................................................................... 24
anga
iame darbe a pasistengsiu inagrinti usieniei teises ir pareigas, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti atitinkami statymai. ia bus aptartos ir teorins usienieio svokos, ir teisiniai reimai, taip pat labai svarb vaidmen atliekantys tarptautins sutartys bei Konvencijos, kurie turjo didel tak Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei kitiems statymams.
Bet didesnis dmesys bus skiriamas pai teisi ir laisvi bei pareig apraymui. Ne naujiena, kad Europos teiss teoretikai ir praktikai iskiria kelias teisi ir laisvi grupes, tai yra elementarios ir pagrindins teiss, teis laisv ir nuosavyb bei kilnojimosi teis, ia negalima atskirti ir teismini garantij ir privataus gyvenimo. Todl a apsistosiu detaliau ties kiekvienos teisi ir laisvi grups.
Paskutiniame skyrelyje bus aptartos kaip imigracijos svoka, taip ir jos problemos, apraytos usienieio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje slygos ir tvarka. Pastaraisiais metais i laikrai straipsni bei televizijos laid mes matome, kad atkurus Lietuvos Respublikos nepriklausomybei, Lietuva tapo tranzitine alimi pakeliui Vakar Europos alis, tokias kaip, pavyzdiui, Vokietija bei Austrija. Todl tranzitins imigracijos problema tapo labai opi.
Raant darb buvo panaudota vairi literatra: Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, LR Konstitucija, LR statymai bei kita teisin literatra, tokia kaip konastitucins teiss vadovliai bei vairi konferencij mediaga.
Perskaiius darb, Js susipainsite su usieniei teisine padtimi, taip pat su kai kuriais j teisi ir laisvi apribojimais. Taip pat sudarysite savo nuomon, lieiant konstitucins teiss srit.
1. Usienieio svoka Lietuvos konstitucinje teisje
Santykiai, sureguliuoti konstitucins teiss normomis, tampa pagal savo form konstituciniais-teisiniais. Savo ruotu, konstituciniai-teisiniai santykiai neveikia patys sau – tam reikalingi subjektai, kuriems suteikiamos tam tikros teiss ir pareigos.
Konstitucini-teisini santyki subjektais yra tarp vis kit ir fiziniai asmenys: pilieiai, usienieiai, asmenys be pilietybs, kurie naudojasi visomis konstitucinmis teismis ir laisvmis tam tikros valstybs teritorijoje. Tiesa, usieniei ir asmen be pilietybs teiss yra apribotos (turima omeny, politins)[1] .
Usienietis - asmuo, kuris nra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsivelgiant tai, ar jis turi kurios nors usienio valstybs pilietyb, ar neturi jokios [2] .
Asmens teisinis statusas apima mogaus teisi, laisvi, teist interes ir pareig visum, kuri yra numatyta statym principuose ir normose. Tuo tarpu, konstitucin teis nustato pagrindines teises, laisves ir pareigas, kurios sudaro asmens konstitucin status.
Usienieiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato LR Konstitucija, LR statymas dl usieniei teisins padties ir kiti Lietuvos Respublikos statymai bei tarptautines sutartys. iais statymais yra numatytos plaios laisvs ir teiss, kurios usienieiai gali naudotis Lietuvos Respublikoje. i teisi sraas, j apimtis priklauso nuo to, laikinai ar nuolat usienieiai yra Lietuvos Respublikoje. Taiau ir vieni, ir kiti Lietuvos Respublikoje yra lygs pagal statymus, neatsivelgiant j ras, lyt, odos spalv, kalb, religija, politinius ar kitokius sitikinimus, nacionalin ir socialin kilm, priklausym tautinei maumai, nuosavyb, gimimo viet ar koki nors kitoki padt[3] . Taip pat, esantys Lietuvos Respublikoje, usienieiai privalo laikytis LR Konstitucijos ir kit statym.
2. Teisiniai reimai taikomi usienieiams
Tarptautinje praktikoje, atsivelgiant usienieiams taikom apribojim pobd ir apimt, skiriami keli teisiniai reimai, kuriuos valstyb suteikia usienieiams, esantiems jos teritorijoje. ie reimai yra:
1. didiausio palankumo;
2. nacionalinis.
Didiausio palankumo reimas reikia, kad usienieiui valstyb suteikia tokias teises ir laisves, kokias turi ir jomis naudojasi bet kurios treios valstybs pilieiai toje alyje.
Nacionalinis reimas reikia, kad usienieiams suteikiamos tokios pat teiss ir laisvs ir numatomos pareigos, kaip ir savo pilieiams.
Lietuvos Respublika nuo Nepriklausomybs atkrimo dienos nustat usienieiams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, nacionalin reim (Laikinojo Pagrindinio statymo 17 str.). Bet konkreiau is principas suformuluotas Lietuvos Respublikos statyme dl usieniei teisins padties 3 straipsnyje 1 dalyje: “usienieiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, is ir kiti Lietuvos Respublikos statymai bei tarptautins sutartys”.
Nacionalinio reimo suteikimas usienieiams nereikia visiko usieniei ir Lietuvos Respublikos piliei teisinio statuso sutapimo. Valstyb, naudodamasi savo, kaip suvereno, galiomis, gali numatyti tam tikrus usieniei teisinio subjektikumo apribojimus, pirmiausia, politini teisi srityje. Konkreiau, tai yra politins teiss susijusios su usieniei dalyvavimu valstybs valdyme. Taip pat usienieiai negali bti skiriami eiti tam tikras pareigas valstybinje tarnyboje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos statymus tokia veikla susijusi su Lietuvos Respublikos pilietybs turjimu.
3. Tarptautins sutartys dl usieniei teisins padties
Per pastaruosius deimtmeius po Jungtini taut organizacijos krimo ir Visuotins mogaus teisi deklaracijos primimo tarptautin bendrija daug nuveik, kad sukurt globalin mogaus teisi ir laisvi apsaugos ir gynimo sistem. Europos taryba buvo pirmoji tarpvalstybin organizacija, kuri msi konkreios veiklos, kad daugelis teisi ir laisvi, paskelbt Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje, bt sutvirtintos konkreiais teisniais sipareigojimais ir kad bt sukurtas tarptautinis kolektyvins kontrols mechanizmas, garantuojantis j vykdym. Vienas svarbiausi mechanizm, kuri pagalba Eurupos Taryba utikrina auktus mogaus teisi apsaugos reikalavimus visose valstybse-narse, yra mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos bei jos prieiros organ, ypa Europos mogaus teisi komisijos ir teismo, veikla[4] .
I galiojani dokument yra du svarbiausi – Europos mogaus teisi konvencija ir Europos socialin chartija, kuriuose paskelbtos Europos ali, sutari dalyvi, mogaus teiss ir pagrindins laisvs.
ie dokumentai yra “udari”, prie j gali prisijungti tiktai valstybs, Europos Tarybos nars. Europos mogaus teisi konvencij pasiraiusios alys sipareigoja pripainti savo pilieiams joje numatytas teises. Per vis Europos mogaus teisi apsaugos konvencijos egzistavimo laikotarp ji nuolat buvo tobulinama ir vystoma, darant pataisas paios Konvencijos tekste ir priimant papaildomus Protokolus. Protokoluose suformuluota apie 15 teisi ir laisvi, kuri nebuvo pirminiame Konvencijos tekste. Europos mogaus teisi konvencijos atsiradim slygojo Visuotin mogaus teisi deklaracija ir Amerikos mogaus teisi ir pareig deklaracija. Europos konvencija tapo pirmuoju tarptautiniu dokumentu mogaus teisi srityje, kurio tikslas – utikrinti daugel politini ir pilietini teisi.
1991 m. rugsjo mn. 05 d. Respublikos Auksiausioji Taryba prim pareikim, kad Lietuvos Respublika gerbs ir siningai vykdys visus sipareigojimus, nustatytus 1950 m. lapkriio mn. 04 d. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi gynimo konvencijoje[5] .
Europos mogaus teisi konvencij sudaro 66 straipsniai. Pirmieji 17 i j numato konkreias mogaus teises, 37 straipsniai skirti Komisijos ir Teismo organizaciniams ir funkcionavimo klausimams, o paskutiniai 10 straipsni skirti bendriesiems klausimams[6] .
Lietuvos teisje Konvencija taikoma tiesiogiai ir turi statymo gali. Ryium su tuo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 1995 m. sausio 24 d. Ivadoje dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsni ir jos Ketvirtojo Protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nurod:
“Konstitucijos 138 straipsnio treioje dalyje nustatyta: ”Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis”. i konstitucin nuostata Konvencijos atvilgiu reikia, kad ratifikuota ir sigaliojusi ji taps sudedamja Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalimi ir turs bti taikoma kaip ir Lietuvos Respublikos statymai”.
Antrasis Europos Tarybos teisinis dokumentas – Europos socialin chartija numato j pasiraiusi ali pareigas gyvendinant daugel ekonomini, socialini ir kultrini mogaus teisi. is dokumentas tarsi papildo Konvencij, kurioje kalbama apie politines ir pilietines teises. Europos socialin chartija buvo sudaryta Turine ir turi papildomus protokolus[7] .
Teiss ivardijamos Chartijos Pirmojoje dalyje, suskirstytoje 19 skirsni, o vliau detalizuojamos Antrojoje dalyje. Pagrindiniai skirsniai lieia teis darb, profsjung laisves, teis kolektyvines derybas, teis socialin draudim, teis socialin ir medicinin pagalb, eimos teis socialin, teisin ir ekonomin pagalb bei darbuotoj-emigrant teis apsaug ir pagalb. Dvylika kit skirsni detalizuoja ir papildo ias teises tokiu bdu, kad sukuriama visaapimantivalstybi socialini sipareigojim visuma darbo, sveikatos, socialins apsaugos ir kit (skaitant teis streikuoti) teisi srityse. Europos socialins chartijos nustatoma sipareigojim gyvendinimo sistema skirta tam, kad skatint valstybes kuo pilniau gyvendinti socialines teises.
Karo arba nepaprastosios padties atveju Chartija numato, kad valstybs gali nukrypti nuo kai kuri savo sipareigojim (30 straipsnis)
Valstybs – Chartijos dalyvs turi pristatyti kas dvieji metai .praneim apie Chartijos gyvendinim Europos Tarybos skiriam jos septyni nari Ekspert Komisijai, taip pat io praneimo kopija turi bti pateikta savo alies profsjungoms.
1987 metais sigaliojo Europos konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim, lieianti valstybs institucij sulaikyt arba kalint asmen teises. ios kategorijos asmen teisi apsauga rpinasi Konvencijoje numatytas Komitetas, kuris apsilanko alyse, sutarties dalyvse, taip pat turi teis aplankyti kiekvien viet alyje, prisijungusioje prie Konvencijos, i kurios gaunami nusiskundimai.
Europos mogaus teisi konvencija ir Europos socialin chartija – tai svarbiausi dokumentai, kuriais remdamasi dabar, XX amiaus pabaigoje, veikia efektyviausia tarptautin mogaus teisi apsaugos sistema.
4. Usieniei teiss ir pareigos
Paprastai tarptautiniuose dokumentuose suformuluotos mogaus teiss perkeliamos nacionalinius statymus. Tad ir Lietuvai, kaip ir daugumai kit pasaulio valstybi, Visuotins mogaus teisi deklaracijos, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos bei jos protokol nuostatos turjo takos, rengiant ir priimant Lietuvos Respublikos Konstitucij bei kitus statymus[8] .
statymuose apibrtas teises ir laisves galima suskirstyti septynias grupes:
1. elementarios mogaus teiss;
2. teis laisv;
3. teismins garantijos;
4. privatus ir eimos gyvenimas;
5. pagrindins laisvs;
6. teis nuosavyb;
7. kilnojimosi laisv ir garantijos prie savavalik isiuntim i alies[9] .
Pervelgsime kiekvien teisi ir laisvi grup isamiau.
Elementarios mogaus teiss
Lietuvos Respublikos Konstitucija numato ir saugo tokia elementaria mogaus teis kaip teis gyvyb. Draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes[10] . Europos mogaus teisi konvencija taip pat nedraudia nei abort, nei mirties bausms. iuo metu Lietuvoje mirties bausms vykdymas yra sustabdytas.
Teis laisv
mogaus laisv nelieiama. Niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi bti atimama laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas.
Usienietis, esantis Lietuvos Respublikoje, negali bti sulaikytas arba suimtas, iskyrus, jei jis:
a) band neteistai pereiti Lietuvos Respublik ir buvo sulaikytas;
b) neteistai buvo Lietuvos Respublikoje ir buvo sulaikytas;
c) padar nusikaltim arba kit teiss paeidim, u kur pagal Lietuvos Respublikos statymus turjo bti sulaikytas arba suimtas;
d) kitais Lietuvos Respublikos statym numatytais atvejais.
Sulaikius usieniet, jam suprantama kalba turi bti paaikintos sulaikymo prieastys ir pateikti kaltinimai. Suimtam usienio valstybs pilieiui pagal Lietuvos Respublikos statym[11] suteikiama papildom garantij. Jam numatyta galimyb susisiekti su savo alies diplomatine ar konsuline atstovybe ar kitokiu organu, atstovaujaniu tos usienio valstybs interesams, o jeigu tokio organo nra - su kitos valstybs diplomatine arba konsuline atstovybe, galiota ginti valstybs, kurios pilietis yra sulaikytasis usienietis, piliei teises ir teistus interesus. Taip pat numatyta ir Lietuvos Respublikos prokuratros organ pareiga ne vliau kaip per 48 valandas apie usienio pilieio sumim praneti jo valstybs diplomatinei ar konsulinei atstovybei.
Teismins garantijos
Usienieiai turi teis teismin gynim nuo pasiksinim asmens garb, orum, gyvyb ir sveikat, laisv ir turt. Jeigu usienietis mano, kad jo teiss yra paeistos, Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka gali apsksti valdymo institucij bei pareign sprendimus. Institucija, primusi sprendim dl usienieio skundo, antr kart to paties skundo nenagrinja. i teis jie gali realizuoti patys arba per savo galiotj atstov. Skundas paduodamas teismui pagal valdymo institucijos arba pagal pareigno, kuri veiksmai ar neveikimas skundiami per 7 dienas, darbo viet, o teismas per 10 dien privalo inagrinti usienieio skund[12] .
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. Jeigu asmuo, kaltinamas padars nusikaltim, jis turi teis, kad jo byla vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas. Niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuojama teis gynyb ir teis turti advokat[13] .
Privatus ir eimos gyvenimas
Usienieiams, kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiams, garantuojama privataus gyvenimo, susirainjimo, pokalbi telefonu, telegrafo praneim ir kitoki susiinojim nelieiamyb. Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuot teismo sprendimu ir tik pagal statym. statymai ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir eimynin gyvenim. Taip pat garantuojama mogaus bsto nelieiamyb. Be gyventojo sutikimo eiti bst neleidiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt.
Valstyb saugo ir globoja eima. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodas civilines teises santykiuose bei vaik atvilgiu, tiek santuokos sudarymo bei jos trukms, tiek jos nutraukimo klausimais[14] .
Pagrindins teiss ir laisvs
Pagrindins teiss yra prigimtins. Tai yra konstitucinis principas ir bet koki svarstym pozicija. Usienieiai Lietuvos Respublikoje gali naudotis iomis pagrindinmis teismis: jie turi minties, sins, religijos ir sitikinim laisv. mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas. Kiekvienas mogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri religij arba tikjim ir vienas ar su kitais, privaiai ar vieai j ipainti, atlikinti religines apeigas, praktikuoti tikjim ir mokyti jo.
Kalbant apie usieniei socialines ekonomines teises, pirmiausia reikia paminti teis darb. i teis usienieiams suteikiama remiantis tarptautinmis sutartimis ir LR statymu “Dl usieniei teisins padties”. Norint sidarbinti, usienieiui reikia sigyti leidim dirbti. Bet jis gali bti atleistas nuo pareigos pirkti leidim dirbti, jeigu:
1. turi leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
2. turi leidim laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje;
3. nori sidarbinti vykdyti bendras su usienio valstybmis vyriausybines programas;
4. yra usienio mons, staigos, umezgusios ekonominius ryius su atitinkama Lietuvos Respublikos mone, staiga, vadovas ar jo galiotas atstovas;
5. yra sportininkas profesionalas, jei jis atvyksta dirbti ne ilgesniam kaip 6 mnesi laikotarpiui;
6. yra mons su usienio kapitalu vadovas arba jo galiotas atstovas, specialistas, kuris atvyksta paleisti, derinti usienyje gyti rengim ar mokyti jais dirbti darbuotojus, konsultantas, kuris atvyksta dirbti ne ilgiau kaip 3 mnesius[15] .
Darbo santykiuose usienieiams kaip ir Lietuvos pilieiams numatyta keturiasdeimties valand darbo savait, jiems suteikiamos poilsio dienos, mokamas darbo umokestis. Taip pat jie turi vykdyti pareigas, numatytas darbo sutartyje, laikytis vidaus darbo tvarkos taisykli.
Nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir teistai dirbantys usienieiai turi teis poils, sveikatos apsaug, jie turi visas teises socialin aprpinim (pensijas, paalpas), kuriomis naudojasi Lietuvos Respublikos pilieiai.
Europos socialinje chartijoje numatytos sekanios socialins garantijos usienieiams, teistai esantiems pasiraiusi ali teritorijose. Siekdamos garantuoti, kad bt veiksmingai gyvendinta teis socialin aprpinim, Susitarianios alys sipareigoja imtis priemoni sudarant atitinkamus dvialius ar daugiaalius susitarimus ar kitais bdais ir laikantis slyg, idstyt tokiuose susitarimuose, kad bt garantuota kit Susitariani ali piliei vienodos teiss su savo alies pilieiais socialin aprpinim, taip pat isaugojim lengvat, teikiam pagal socialinio aprpinimo statymus, nepriklausomai nuo asmen, kurie naudojasi teise socialin aprpinim, kilnojimosi Susitariani ali teritorijose.
Siekdamos garantuoti, kad bt veiksmingai gyvendinta teis socialin param ir medicinos pagalba, Susitarianios alys sipareigoja garantuoti teistai esantiems j teritorijose kit Susitariani ali pilieiams tokiomis paiomis kaip ir savo pilieiams slygomis, kad kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai l pragyvenimui ir kuris negali gauti toki l savo pastangomis ar i kit altini, ypa i socialinio aprpinimo sistemos teikiam imokjim, gaut pakankam param, o susirgs - prieir, btin jo sveikatos bklei[16] .
Usienieiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, turi vienodas su Lietuvos Respublikos pilieiais teises moksl, naudotis kultros vertybmis. Jiems garantuojama teis naudoti savo gimtj kalb, saugoti ir puoeslti savo kultr ir tradicijas. Taip pat usienieiai turi odio, spaudos, susirinkim, miting, gatvs eitini ir demonstracij laisv. Realizuodami savo ekonominius, kultrinius, mokslinius, ekologinius, religinius ir kitokius interesus, jie gali jungtis vairias draugijas ir organizacijas, jei tai neprietarauja t organizacij statams. Visuomenin organizacija – tai Lietuvos Respublikos piliei ir (ar) usieniei, nuolat gyvenani Lietuvos Respublikoje, savanorikas susivienijimas, sudarytas bendriems nari poreikiams ir tikslams, kurie nra prieingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir statymams, tenkinti bei gyvendinti[17] .
Usienieiai, esantis Lietuvos Respublikoje, neprivalo atlikti karins tarnybos Lietuvos Respublikos kariuomenje.
Kai kurie Italijos teisininkai praktikai ir teoretikai sitikin, kad pagrindinmis teismis reikia laikyti ne tik Konstitucijoje nurodytas, bet ir joje tiesiogiai nenurodytas teises, kurias galima ivesti i Konstitucijos nuostat, jas plaiau interpretuojant. Pavyzdiui, Pranczijoje Konstitucin taryba, turdama Konstitucijos norm aikinimo gali, gali daryti apibendrinamsias ivadas. Todl “nauja” teis ivedama i Konstitucijos, kuri suprantama kaip tam tikra, plaiau suvokiama sistema. Tiesiogiai neivardintos Konstitucijos tekste pagrindins teiss prapleiamos sekaniais principais:
1. pagrindins teiss “atpainimas”. iuo atveju nauja teis ivedama i kit, Konstitucijos tvirtint pagrindini teisi. Ji suvokiama, traktuojama kaip i teisi padarinys, ivada. Pavyzdiui, Portugalijos Konstitucinis teismas, remdamasis Konstitucijoje garantuota sins laisve, konstitucins vertybs status suteik asmens teisei sprsti, kaip elgtis su jo knu po mirties (pavyzdiui, panaudoti organus transplantacijai). i teis buvo susieta su teis gyvyb ie teisins valstybs idja.
2. konstitucins reikms suteikimas tam tikriems principams ir garantijoms. Pavyzdiui, mogaus ir pilieio teisi 11 straipsnio nuostatas dl mini ir poiri iraikos laisvs konstitucin justicija interpretavo kaip numatanias konstitucin pagrind auktojo mokslo nepriklausomybs principui.
3. principo nustatymas, remiantis Konstitucijoje tvirtint gretutins reikms principu. Pranczijos Konstitucijoje 2 ir 3 straisniuose tvirtinamas demokratinis principas: “pliralizmo utikrinimas yra viena i demokratijos slyg”, konstitucins tarybos 1986 m. rugpjio 18 d. sprendime nustatytas naujas “vairi srovi egzistavimo socialinje kultrinje plotmje” principas.
4. principo ar konstitucins reikms nuostatos suformulavimas iskaidant Konstitucijos normose tvirtintas teisins, socialins ar demokratins valstybs idjas. Austrijos federalinis kostitucinis teismas 1986 m. gruodio 11 d. prim nutarim, kuriame tiesiogiai remiamasi pagrindine teisins valstybs idja kaip principu. Vienu i teisins valstybs reikalavim pripaintas reikalavimas, kad vis valstybs institucij priimt akt sistema, t.y. visas teiss akt ansamblis, bt pagrsta statymu ir Konstitucija.
5. sprendimo primimas atsivelgiant pagrindini teisi sistem. Tai yra pagrindins teiss traktuojamos kaip tam tikra sistema ir i jos egzistavimo daromos atitinkamos ivados. Pagrindins normos yra susijusios, Konstitucijoje – jos vienos “pagrindini teisi sistemos” elementai. ios sistemos kilme sietina su asmens, kaip natralios btybs, laisve ir orumu ir kad Konstitucija tvirtina tam tikr vertybi sistem kaip pozityvias normas. Todl konkreios normos konstitucingumas tikrinamas atsivelgiant toki sistem[18] .
Teis nuosavyb
Taip pat pripastama mogaus teis nuosavyb: kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teis disponuoti savo nuosavybe [19] . LR Konstitucijoje i teis nurodoma 23 straipsnyje: nuosavyb nelieiama; nuosavybs teises saugo statymas; nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama[20] . Konstitucinio Teismo 1996 m. balandio 18 d. nutarime paymima, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoje yra suformuluotas konstitucinis privaios nuosavybs nelieiamumo principas. Bet 1997m. gegus 6 d. LR Konstitucinio Teismo nutarime yra aikinimas, kad “nuosavybs nelieiamumo principas neturs tarptautini ri bti traktuojamas kaip absoliutus”. Btinyb riboti savininko teises iplaukia i paties asmens veiksm, sutari, valstybs tarptautini sipareigojim. Tok apribojim gali lemti ir turto pobdis ar svarbs visuomens interesai.
Paprastai nuosavybs svoka suprantama kaip tam tikras materialusis turtas, bet ji savo ruotu gali bti suskirstyta :
1. materialij;
2. nematerialij, tai yra intelektualin.
Atkrus Lietuvos Respublik, atsirado nemaai teisini problem, susijusi su intelektualiniu turtu, teismis t turt bei j apsauga. Todl, saugodama mogaus teises intelektualin nuosavyb, Lietuvos Respublika prisijung prie svarbiausi tarptautini konvencij, susijusi su intelektualins nuosavybs apsauga: Paryiaus konvencija pramoninei nuosavybei apsaugoti, Pasaulins intelektualins nuosavybs organizacijos steigiamoji konvencija, Berno konvencija dl literatros ir meno krini apsaugos[21] , taip pat priim ir specialius statymus, tokius kaip LR Patent statymas ir LR Preki ir paslaug enkl statymas bei LR Civilinio kodekso tam tikri straipsniai.
Kilnojimosi laisv ir garantijos prie savavalik isiuntim i alies
Reguliuodamas usieniei atvykimo ir ivykimo i Lietuvos Respublikos tvark, LR statymas “Dl usieniei teisins padties”, remdamasis tarptautine praktika, tvirtina leidim sistem. Tai reikia, kad usienieiai gali atvykti Lietuvos Respublik tik gav Lietuvos diplomatini atstovybi ir konsulat usienyje arba kit statym numatyt Lietuvos Respublikos organ viz, leidim ar kit juos atitinkant dokument per pasienio kontrols punkt. Usienietis neleidiamas Lietuvos Respublik, jeigu:
1. neturi galiojanio kelions dokumento, vizos, kai btina j turti;
2. neturi galiojanio sveikatos draudim patvirtinanio dokumento;
3. atsisako pateikti pasienio policijai btinus duomenis, patvirtinanius asmens tapatyb ir kelions tiksl;
4. negali pateikti duomen, patvirtinani, kad turi l, kuri reikia pragyventi Lietuvos Respublikoje, grti savo valstyb arba vykti kit valstyb, kuri turi teis ivykti;
5. jam udrausta atvykti Lietuvos Respublik;
6. jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelt grsm valstybs saugumui, vieajai tvarkai, gyventoj sveikatai bei dorovei;
7. paaikja, kad pateikdamas praym atvykti usienietis pateik apie save tikrovs neatitinkanius duomenis;
8. jis yra padars nusikaltim monikumui ar vykd genocid[22] .
Usienieiai, esantys Lietuvos Respublikoje, gali laisvai kilnotis ir apsigyventi Lietuvos teritorijoje. Usienieiams iduodami leidimai nuolat ir laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Leidim idavimo, keitimo bei panaikinimo tvark nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Kilnojimosi teis gali bti apribota tik valstybs saugumo ir vieosios tvarkos sumetimais Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka. Keisdami savo nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikos teritorijoje, usienieiai privalo apie tai nustatyta tvarka praneti Vidaus reikal ministerijai.
Kiekvienam usienieiui, esaniam Lietuvos Respublikoje, garantuojama teis ivykti i jos. Laikinai esantys usienieiai ivykdami i Lietuvos privalo pateikti pas ar kit j atitinkant dokument, o nuolat gyvenantys usienieiai privalo dar gauti Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos leidim ivykti. Nepateikus nustatyt dokument, Lietuvos Respublikos pasienio kontrols organai neleidia usienieiui ivykti i Lietuvos. Taip pat yra numatyti keli atvejai, kai teis ivykti gali bti apribota, jeigu usienietis:
1. patrauktas baudiamajon atsakomybn – iki bylos nagrinjimo pagaigos;
2. nuteistas u padaryt nusikaltim – iki bausms atlikimo pabaigos arba atleidimo nuo bausms atlikimo;
3. nevykd turtini prievoli Lietuvos valstybei ar turtini prievoli, kylani i santuokos ir eimos santyki, ar kitoki turtini prievoli, nustatyt siteisjusiais teismo sprendimais[23] .
Nesutinkantis su draudimo ivykti motyvais usienietis Vidaus reikal ministerijos sprendim gali apsksti teismine tvarka.
Taip pat usienietis turi teis kreiptis dl prieglobsio, juo naudotis Lietuvos Respublikoje ir gauti pabglio status. Lietuvos Respublikoje pabgliu pripastamas usienietis, kuris dl visikai pagrstos baims bti persekiojamas dl rass, religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dl politini sitikinim negali arba bijo naudotis tos alies, kurios pilietis jis yra, gynyba arba neturi atitinkamos pilietybs ir yra u alies, kurioje anksiau buvo jo nuolatin gyvenamoji vieta, rib ir dl ivardyt prieasi negali ar bijo j grti. Pabglis Lietuvoje naudojasi visomis Lietuvos Respublikos tarptautiniuose susitarimuose ir Lietuvos Respublikos statymuose usienieiams nustatytomis teismis[24] .
5. Imigracijos teisinio reguliavimo ypatumai ir problemos
Imigrantu pripastamas usienietis, kuris nuolat apsigyvena Lietuvos Respublikoje. Usienietis gali imigruoti Lietuvos Respublik tik nustatyta tvarka gavus Vidaus reikal ministerijoje ar jos galiotoje institucijoje leidim nuolat arba laikinai apsigyventi Lietuvoje. Kartu su tvais arba vien i j turi teis imigruoti vaikai, neturintys 18 met. Kitose valstybse lik gyventi imigranto sutuoktinis ir jo vaikai iki 18 met turi teis imigranto kvietimu atvykti nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal pirmumo teis.
Kad gauti aukiau mint leidim, usienietis privalo pateikti praym Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei staigai, o jeigu usienietis jau teistai yra Lietuvos Respublikoje – tai Vidaus reikal ministerijai. is praymas turi bti inagrintas per 3 mnesius nuo praymo pateikimo dienos, jei tai praymas laikinai apsigyventi, o jeigu tai praymas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – tai per 6 mnesius nuo pateikimo dienos.
Jeigu gavus leidim, usienietis juo nepasinaudoja, sprendimas iduoti leidim anuliuojamas laikino apsigyvenimo atveju – po 6 mnesi, o nuolatinio gyvenimo atveju – po 12 mnesi. Bet jeigu usienietis nepasinaudojo leidimu dls varbi, nuo jo nepriklausani prieasi, tai minti termiai jam nra taikomi.
Jeigu usienieiui nebuvo iduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, tai galjo atsitikti dl emiau sekani prieasi:
1. usienieio gyvenimas Lietuvos Respublikoje grst jos saugumui, vieajai tvarkai, gyventoj sveikatai ir dorovei;
2. duomenys, kuriuos apie save pateik usienietis, neatitinka tikrovs;
3. jam udrausta atvykti Lietuvos Respublik;
4. usienietis neturi pakankamai l pragyventi Lietuvos Respublikoje;
5. usienietis neturi galiojanio sveikatos draudim patvirtinanio dokumento.
Usienietis, kuriam atsisakyta iduoti leidim gyventi Lietuvos Respublikoje, gali pakartotinai pateikti praym prajus nemaiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo primimo arba inykus prieastims, dl kuri buvo atsisakyta iduoti tok leidim.
Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje iduodamas usienieiui vieneriems metams, jei jis sudar santuok su Lietuvos Respublikos pilieiu arba nuolat gyvenaniu Lietuvoje usienieiu. Jei santuoka nenutraukiama, tai leidimas iduodamas pakartotinai kiekvienais metais. Taip pat leidimas gali bti iduodamas eimos susijungimo pagrindu, jei usienietis atitinka visus, statymo numatytus, reikalavimus.
Usienieiai, kuriems yra iduotas leidimas laikinai apsigyventi Lietuvoje, turi per 7 dienas po atvykimo Lietuvos Respublik arba po duomen pasikeitimo privalo praneti Vidaus reikal ministerijai. Usienietis, turinti leidim nuolat gyventi Lietuvoje, turi praneti per 7 dienas Vidaus reikal ministerijai tik aoie duomen pasikeitim.
Usienieiui, kuris turi leidim gyventi Lietuvos Respublikoje ilgiau nei vienerius metus, Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka yra suteikiamas asmens kodas[25] .
Lietuvoje valstybs politika nelegali migrant klausimu dar nra galutinai susiformavusi, ji kinta pleiantis iam socialiniam reikiniui. Taiau bendra nuostata gana nuosekli: nelegals migrantai (iskyrus pabglius ir prieglobsio iekanius asmenis) turi bti isiuniami savo gimtsias alis arba tas valstybes, i kuri jie atvyko Lietuv. Kol bus isisti, nelegals tranzitiniai migrantai turi bti sulaikomi, jiems negali bti suteikiamos tokios pat teiss ir laisvs kaip legaliems imigrantams. Nelegalai toki politik vertina kaip labai nepalanki, ir todl ateityje ji gali turti stabdant efekt.
Kova su tranzitine migracija vienoje maoje valstybje, pavyzdiui, Lietuvoje, gali duoti tik dalini rezultat, tikriausiai susijusi su migracijos marrut pakeitimu. Real poveik iam socialiniam reikiniui padaryt tik bendros vis suinteresuot ali pastangos[26] .
Ivados
Lietuvai tapus nepriklausoma Respublika, kuri pripaino dauguma pasaulio valstybi, ikilo btinumas ne tik apibrti savo piliei rat, bet ir nustatyti kit asmen, usieniei, esani Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisin status.
Principins usieniei teisinio statuso nuostatos buvo tvirtintos Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame statyme, po to LR Konstitucijoje. Taiau detaliau usieniei teises ir laisves, pareigas, atvykimo ir apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje, taip pat isiuntimo ir imigracijos slygas ir tvark reguliavo “Dl usieniei teiins padties Lietuvos Respublikoje” ir imigracijos statymai. Bet sigaliojus naujam statymui “Dl usieniei teisins padties” 1998 metais, aukiau paminti du statymai neteko galios.
LR Konstitucijoje ir atitinkamuose statymuose nustatyta, kad teistai esantys Lietuvos Respublikoje usienieiai ir asmenys be pilietybs naudojasi vienodomis su Lietuvos Respublikos pilieiais teismis ir laisvmis, bei vykdo pareigas, bet, inoma, su tam tikrais apribojimais politini teisi srityje.
Reikmingais dokumentais, apibriant mogaus laisves ir teises LR Konstitucijoje ir kituose statymuose, tapo tarptautins sutartys ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija.
Tarptautins sutartys – tai svarbus tarptautins teistvarkos stabilumo ir Lietuvos santyki su usienio alimis, taip pat teisins valstybs funkcionavimo elementas. Tarptautinms sutartims tenka svarbus vaidmuo ginant mogaus pagrindines teises ir laisves, taip pat palaikant visuomens teistus interesus. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys kartu su tarptautins teiss principais ir normomis yra neatskiriama jos teisins sistemos dalis.
Literatros sraas
Norminiai aktai:
Lietuvos Respublikos Konstitucija. – Vilnius, 1993
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija//V., 1995, Nr. 40-987
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos pirmasis protokolas// V., 1996, Nr. 5-112
LR statymas “Dl asmen, laikom nuolat gyvenaniais Lietuvoje”//V., 1995, Nr. 106-2348
LR imigracijos statymas// V., 1991, Nr. 27-730
LR statymas “Dl pabgli Lietuvos Respublikoje statuso”// V., 1995, Nr. 63-1578
LR statymas “Dl usieniei teisins padties”// V., 1991, Nr. 27-729
LR statymas Dl usieniei teisins padties// V., 1998, Nr.115-3236
LR visuomenini organizacij statymas// V., 1998, Nr. 59-1653
Specialioji literatra:
LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavybs teisi apsauga. – Panevys, 1994
Sipaviien A. Nelegali migrant tranzitas per Lietuv. – Vilnius, 1996
Trumpas Europos mogaus teisi konvencijos vadovas. – Vilnius, 1995
Vadapalas V. Tarptautin teis: bendroji dalis. – Vilnius, 1998
mogaus teiss Lietuvoje. - Vilnius, 1996
mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. - Vilnius, 1993
mogaus teisi apsaugos mechanizmas. – Vilnius, 1997
Конституционное право. Ред. Лазарев В.В. – Москва, 1998
[1] Конституционное право. Ред. Лазарев В.В. – Москва, 1998, p. 9, 10
[2] LR statymas Dl usieniei teisins padties// V., 1998, Nr. 115-3236, 1 str.
[3] LR statymas Dl usieniei teisins padties// V., 1998, Nr. 115-3236, 3 str.
[4] Trumpas Europos mogaus teisi konvencijos vadovas. – Vilnius, 1995, p. 5
[5] LR Konstitucija: tiesioginis taikymas ir nuosavybs teisi apsauga. – Panevys, 1994, p. 33
[6] mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. - Vilnius, 1993, p. 10
[7] Vadapalas V. Tarptautin teis: bendroji dalis. – Vilnius, 1998, p.269
[8] mogaus teiss Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 133
[9] Vadapalas V. Tarptautin teis: bendroji dalis. - Vilnius, 1998, p.253
[10] LR Konstitucija. - Vilnius, 1993, 19, 21 str.
[11] LR statymas Dl usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje// V., 1991, Nr.27-729, 13 str.
[12] LR statymas Dl usieniei teisins padties// V., 1998, Nr.115-3236, 46-48 str.
[13] Lietuvos Respublikos Konstitucija. - Vilnius, 1993, 31 str.
[14] mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. - Vilnius, 1993, p. 65
[15] LR statymas “Dl usieniei teisins padties”// V., 1998, Nr. 115-3236, 26 str.
[16] mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. – Vilnius, 1993, p. 86-87
[17] LR visuomenini organizacij statymas// V., 1998, Nr. 59-1653, 2 str.
[18] mogaus teisi apsaugos mechanizmas. – Vilnius, 1997, p. 16
[19] Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos pirmasis protokolas// V., 1996, Nr. 5-112, 1 str.
[20] Lietuvos Respublikos Konstitucija - Vilnius, 1996, 23 str.
[21] mogaus teiss Lietuvoje. - Vilnius, 1996, p. 135
[22] LR statymas “Dl usieniei teisins padties”// V., 1998, Nr. 115-3236, 7 str.
[23] LR statymas “Dl usieniei teisins padties”// V., 1991, Nr. 27-729, 20 str.
[24] LR statymas “Dl pabgli Lietuvos Respublikoje statuso”// V., 1995, Nr. 63-1578, 2, 3, 17 str.
[25] LR imigracijos statymas// V., 1991, Nr. 27-730, 1, 10-24 str.
[26] Sipaviien A. Nelegali migrant tranzitas per Lietuv. – Vilnius, 1996, p. 7