Витаутас Великий



Marius Savickas
12c kl. Mato Рalиiaus vid. m-kla



                                  Referatas


     Didюiojo Lietuvos kunigaikриio Vytauto vidaus ir uюsienio politika



1999 m.
Kaunas



1. Vytauto didюiojo asmenybлs bruoюai.
2. Valstybлs centralizavimas.
3. Vytauto kovos dлl valdюios.
 d) Karai su kryюiuoиiais 1392-1394 m.
 e) Kovos dлl Юemaiиiш 1399-1409 m.
 f) Юalgirio mырis - 1410 m. liepos 15 d.



      Kiekvienas юymus LDK kunigaikрtis, valdжs mыsш рalб, yra svarbus  mыsш
Lietuvos istorijai, nes jis kaip  ir  daugelis  kitш  didюiшjш  kunigaikриiш
valdл LDK ir siekл gerint  jos  politinж  bei  karinж  galiа.  Рis  valdovas
paliko Lietuvos istorijoje gilш pлdsakа  ir  tikrai  nuveikл  daug  sлkmingш
darbш tvarkant ir  stiprinant  LDK.  Vytautas  geriausiai  iр  visш  valdovш
gerino LDK padлtб kaimyniniш рaliш akyse ir gerai tvarkл vidaus reikalus.
      Рia tema, bыtent LDK valdovo Vytauto asmeniu ir jo  vykdoma  politika,
valdymo laikotarpiu, domisi  nemaюas  ratas  юymiш  dлstytojш,  mokytojш  ar
рiaip юmoniш, vienaip ar kitaip susijusiш su istorija ir iрleidusiш  nemaюai
knygш,  kuriomis  remiuosi  raрydamas  рб  referatа.  Paminлti  norлиiau  A.
Рapokа, kuris puikiai ir informatyviai apraрo  Lietuvos  didбjб  kunigaikрtб
Vytautа knygoje Vytautas Didysis. Dar vienas  autorius,  tiksliau  istorijos
mokytojas, 40 metш dлstжs istorijа  -  Mikalojus  Kondratas,  paraржs  knygа
“Lietuviш tautos ir valstybлs istorija”.



                                      1

      Vytauto vaikystл yra labai maюai юinoma. Gimжs apie 1350m. , jis  augo
sunkiais Lietuvai laikais.
      Kaip uюsilikusios юinios sako, Vytautas buvo neaukрto ыgio, dailiш  ir
energingш veido bruoюш. Turлjo dideles, gyvas ir protingas  akis.  Iр  veido
atrodл  moteriрkas;  niekas  nepaюino,  kai  jis  apsitaisжs   savo   юmonos
palydovлs  rыbais  pabлgo  iр  kalлjimo.Visa   Vytauto   figыra   atsiрvietл
pasitikлjimu savim,  energija,  gyvumu,  drаsa,  rizikingumu  ir  savigarba,
юodюiu, - kaюkokia didingo valdovo рviesa. Nors  iр  paюiыros  maюo  augumo,
bet savyje slлpл didюiа dvasiа. Buvo protingas  ir  юmoniрkas.  Бsidлmлtinas
jo susivokimas ir orientacija: iр karto  jis  iрsprжsdavo  kelius  reikalus.
Dejuodavo net kryюiuoиiai, nespлdavж jo юygiш ir elgesiш observuoti.
      Didelis ir darbininkas. Mokлjo laikа taip  suvartoti,  jog  nл  minutл
nenueidavo niekais. Pasiюymлjo stropiu valdymu:  savo  pareigш  neuюmirрdavo
nei namuose, nei kelionлje. Ar klausydamas  юmoniш  skundш  ir  praрymш,  ar
duodamas atsakymus ir patarimus - visur vadovavosi teisybe.  Ta  savybe  jis
uюsipelnл didelлs pagarbos tiek  savшjш,  tiek  svetimшjш  tarpe.  Laisvesnб
laikа,  jei  jo  kiek  atlikdavo,  praleisdavo  medюioklлje  arba  юaisdamas
рachmatais. Bet visur kur matлsi  saikas.  Vytautas  neprotingu  laikл  tokб
monarchа, kuris dлl medюioklлs mesdavo б рalб valstybлs reikalus.
       Palaikл  gerus  santykius  ir  su  pirkliais.  Jш  padedamas  бsigijo
didelius turtus:  aukso,  sidabro,  brangiш  akmenш,  audeklш,  kailiniш  ir
kitokiш brangenybiш, kurias paskui kitiems dalindamas rodл  didelб  dosnumа.
Valgydamas ir gerdamas susivaldл, per visа savo gyvenimа nevartojo  vyno  ir
jokio kito gлrimo, o tik vandenб. Savo proto didingumu ir apsukrumu  praneрл
visus savo laiko valdovus. Su  saviрkiais  elgлsi  gana  rыsиiai:  nл  vieno
nusikaltлlio nepalikdavo nenubaudжs ir kaltж buvo  sunku  nuo  jo  paslлpti.
Sveиius priimdavo vaiрingai ir graюiai.
      Nuo pat jaunystлs Vytautas mлgo karo dalykus, ginklus.  Рioje  srityje
nauji iрradimai ypaи jб domindavo. Visokiш karo dalykш  mielai  mokydavo  ji
ir lengvai juos бsisavindavo. Ypaи jis sekdavo Vakarш Europos  iрradimus  ir
paproиius.
      Kiekviename jo  svarbesniame  юygyje  galima  pastebлti  karo  dalykш,
kultыros, mokslo pamлgimas. Иia ir paaiрkлja, dлl ko  jis  iр  vienos  pusлs
gerbл kariрkius, riterius, o iр kitos - mokslo vyrus; ir vienш  ir  kitш  jo
dvare netrыkdavo ir iр бvairiш kraрtш atsilankydavo.
      Mokлjo ne tik vokieиiш, bet ir lotynш kalbа.  Galлjo  mokлt  ir  rusш,
nes su jш kunigaikриiais vedл daug reikalш ir giminiavosi. Galimas  daiktas,
kad  Vytautas  mokлjжs  ir  totoriш  kalbos,  nes  jo  dvare  totoriш   daug
pasimaiрydavo ir nuolat bыdavo kun. tarnyboj; o iр kun. kanceliarijos,  kaip
uюsimena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntinлjami totoriш kalba raрtai.
      Visi mokslai  kunigaikриiui  tiek  turлjo  reikрmлs,  kiek  juos  buvo
galima pritaikyti praktikos gyvenime. Vytautas  tuo  atюvilgiu  buvo  tikras
kryюiuoиiш mokinys, realistas ir praktikas.
      Kalboje buvo  trumpas  ir  рykрtus,  bet  юinodamas  reikalus,  daюnai
griebdavosi  sаmojaus  ir  lakoniрkumo.  Kai  ant   Dniepro   saviрkiai   jб
atkalbinлjo dлl dideliш рalиiш mesti kovа  su  totoriais,  Vytautas  atrлmл:
todлl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalлsim, gausime  triumfа  ant  dviejш
prieрш; jei bыsime nugalлti, kalbлs apie mus, kad mus nugalлjo  du  prieрai:
рaltis ir totoriai. Kai kartа jam kaюkas priminл jo didelб dosnumа  dalinant
totoriams юemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakжs,  kad  gerumu  galima
ir laukinius юvлris suрvelninti. O kai vлl kartа jo akyse kaюkas gyrл  vienа
iрkalbingа kunigaikрtб, Vytautas  trumpai  tarл,  kad  jam  patinkаs  maюiau
iрkalbingas, bet uюtatai tiesiakalbis.1
      Vytautas, du kart iр Lietuvos pabлgжs,  iрbuvo  apie  ketverius  metus
Prыsuose. Tenai, kryюiuoиiш tarpe, jis iрлjo  gerа  ir  drausmingа  gyvenimo
mokyklа, kuri padлjo atsivaduoti tлviрkж.
_________________________________________________
1 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p. 254-257

      Prыsuose  Vytautas  turлjo  progos  ir  su  бvairiш  kraрtш   юmonлmis
susitikti ir iрsiрnekлti.  Jam  buvo  бdomu,  kokia  kitш  kraрtш  politika,
siekimai, kultыra. Sveиiai Vytautui buvo atviri, nes  matл,  kad  jб  gerbia
kryюiuoиiai, pavesdami  jam  net  tarpusavio  ginиus  sprжsti.  Юodюiu,  jis
Prыsuose mito vakarш kultыros  vaisiais,  ypaи  materialine  kultыra,  kuriа
paskui kлlл savo kraрte, statydamas baюnyиias, pilis ir t.t.
      Iрmoko иia ir tos suktos, bet realios Ordino politikos, kurios  vлliau
pats griebdavos santykiaudamas  su  kaimynais.  Dalyvavimas  tarpe  riteriш,
kurie  iрdidюiai  pыtлsi,  dлdamiesi  esа  tikrosios  religijos  neрлjai  ir
skelbлjai, turлjo ir Vytauto bыdui atsiliepti. Jau iр prigimimo  nemenka  jo
ambicija  иionai dar labiau sustiprлjo. Apskritai  imant,  Vytautas  bыdamas
gabus, tvirtos valios, be  galo  energingas  ir  labai  darbрtus,  iр  рitos
mokyklos iрлjo tikras tш laikш europietis, susipaюinжs su  Vakarш  siekimais
ir politinлmis bei diplomatinлmis pinklлmis.
       Pavirрutiniрkai  paюvelgus  atrodo,  kad   Vytautas   blaрkosi,   yra
nepastovus: tai bлga pas vokieиius, tai grбюta atgal. Iр tikrшjш taip  nлra.
Visais savo veiksmais jis siekia vieno tikslo - tлviрkлs.  Jis  nл  valandai
neuюmirрta, ko jis nori.  Kiekvienas  jo  veiksmas  riрasi  su  vyriausiuoju
tikslu.   Jis   naudojasi   бvairiomis   priemonлmis:   kariauja,    derasi,
politikuoja, ieрko рalininkш (Ordinas, Maskva).
      1392 metai Vytauto gyvenime yra persilauюimo  metai  -  jis  galutinai
atsisakл nuo sаjungos su Ordinu, susitaikл su Jogaila  ir  lenkais  ir  gavo
valdyti ne  tik  tлviрkж,  bet  ir  visа  Lietuvа.  Jo  santykiai  su  tauta
pasikeitл.  Jo  asmeniрki  reikalai  susiderino  su  tautos   ir   valstybлs
reikalais: tautos prieрai yra ir jo prieрai, tautos draugai  -  jo  draugai.
Savo tautai  jis  pasiliko  iрtikimas  iki  gyvos  galvos  ir  deрimteriopai
atsilygino uю visus padarytus jai nuostolius. Nuo  1382  -  1392m.  jis  lyg
medis, neturбs kur suleisti рaknis, po 1392 jis grбюta б gimtаjа  dirvа,  ir
visas  medis  puikiai  iрbujoja.  Jis   jau   nebe   pabлgжs,   nuskriaustas
kunigaikрtis,  kovojжs  dлl  tлviрkлs,  bet  galingas  Lietuvos  valdytojas.
Atsitiktinai  keiиiasi  ir  jo  elgesys.  Jeigu  iki  tol  Vytautas   atrodл
nepastovus, besiblaрkantis, avantiыristas, tai  nuo  1392  metш  jis  virsta
rimtu, pilno masto valdovu - monarchu. Jis бgyja didesnio pastovumo.  Tiesa,
jam jau ir laikas buvo  nusistovлt:  jis  jau  tada  turлjo  apie  40  metш.
Рitokiame amюiuje gavo valdюiа, kurios taip siekл ir kurios pasirodл  tikrai
vertas. Jo veiksmuose jauиiamas didesnis  atsakingumas.  Tik  nuo  to  laiko
galлjo jis imti reikрti  ir vartoti savo  gabumus.  Dabar  atsirado  daugiau
uюdaviniш, ir tie uюdaviniai vis buvo бvairesni  ir  sunkesni.  Atrodo,  kad
pamaюu susikristalizuoja lyg ir pagrindiniai jo veikimo  programos  punktai.
Jie duoda jo darbams  tam  tikro  tvirtumo,  pastovumo.  Geri  santykiai  su
Jogaila ir lenkais, kova su Ordinu ir rytuose su  rusш  kun.  ir  totoriais,
kunigaikриio valdюios stiprinimas ir kultыros kлlimas kraрto viduje  -  рtai
vedamosios politikos mintys.2
      Vytautas buvo юymus ir kaip savo  kraрto  tvarkytojas.  1392  m.  gavo
suirusiа neramiа рalб. Jis pasirodл kaip nepaprastai  gabus  organizatorius.
Greitai numalрino sukilusius kunigaikриius,  sustiprino  savo  valdюiа.  Jis
valdл kraрtа kietai, nepakжsdamas  jokio  pasiprieрinimo:  be  pasigailлjimo
рalino  savo  giminaiиius  kunigaikриius  nuo  uюimamш   vietш,   sukilusius
юemaiиius юiauriai numalрino. Net jo artimesnieji  pagalbininkai  jo  pykиio
bijodavo.  Pasireiрkiаs  jo  veiksmuose  юiaurumas  sutinka  su   tш   laikш
supratimu ir negali bыti laikomas vien individualine Vytauto ypatybe.
      Vytautas buvo geras рeimininkas ir finansistas: pinigш jam
netrukdavo - jis galлjo net  юymias  sumas  skolinti  Jogailai.  Jis  nebuvo
рykрtus, prieрingai  reikale  pinigш  nesigailлdavo.  Рiaip,  kaip  minлjau,
labai paprastas ir neiрlaidus privatiniame gyvenime, Vytautas  nesigailлdavo
jokiш iрlaidш, kad reikлdavo  parodyti  savo  galybж,  uюimponuoti:  siunиia
brangiш  dovanш,  kelia  puikias  puotas  (Lucke).Toks  yra  Vytautas   kaip
politikas, valstybлs vyras. Tai yra svarbiausioji jo  asmenybлs  veikimo  ir
_______________________________________________
2 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p 258-260

pasireiрkimo dalis.3

                                      2

       Krлvлs  unijos  aktu  Lietuva  buvo  prijungta  prie  Lenkijos.   Рis
politinis юygis, iр  karto  pritartas  ir  paties  Vytauto,  vлliau  jam  ir
lietuviш visuomenei pasirodл бюeidюiаs jos interesus ir Lietuvos laisvж.  Be
to, Vytautas dar negavжs Jogailos jam paюadлtos ir  teisлtai  priklausanиios
tлviрkлs,  o  aukрtoji  Lietuvos  visuomenл,  matydama,  kad  ji  gali  bыti
atstumta nuo  kraрto  interesш  ir  pakeista  Jogailos  atsiustais  lenkais,
negalлjo nepareikрti savo nepasitenkinimo dлl susidariusios kraрte  padлties
ir  tvarkos.  Рitш  nepasitenkinusiшjш  prieрaky  atsistojo  pats  Vytautas,
Lietuvos ir jos visuomenлs reikalш gynлjas, kuris po ilgш  ir  sunkiш  kovш,
nebe svetimos pagalbos, iрkovojo iр Jogailos ne tik  savo  tлviрkж,  bet  ir
visа Lietuvа su jai priklausanиiais Rusш юemiш plotais.4
      Vytautas,paлmжs valdyti Lietuvа, tiek  viduje  tiek  ir  uюsieny  vedл
senа, jau  paties  Mindaugo  pradлtа,  Lietuvos  politikа:  viduje  stengлsi
бvesti  centralizacijа,  t.y.  naikinti  atskiras,  beveik   nepriklausomas,
sriиiш kunigaikрtijas, o jo uюsienio politika лjo dviem  kryptim:  vakaruose
jis ryюosi gintis nuo Ordino, kol galutinai  рio  galimybж  sumuрл  Юalgirio
laukuos, o  rytuose  -  pulti,  t.y.  uюkariauti  naujш  юemлs  plotш.  Buvo
dirbamas ir Lietuvos christianizacijos darbas, bet рi problema, kaip  ir  po
unijos iрkilusi б Lietuvos politikos vieрumа santykiш problema  su  Lenkija,
- iрeina iр рio raрinio rлmш: tai bus svarstoma kitш.
      Reikia pasakyti, kad darbo рio momentu Vytautui buvo labai  daug.  Dлl
naminiш karш  daugelis  Lietuvai  priklausanиiш  kraрtш  atkrito  ir  pateko
Maskvos  бtakon:  dabar  reikлjo  juos  ginklu  atkariauti.  Be  to,  tokios
netikлtos  atmainos  Lietuvoj  -  valdюios  atidavimas  Vytautui   -   labai
nustebino ir tuos
_________________________________________________________
3 Lietuvos Didysis kunigaikрtis Vytautas kaip politikas. V., 1989. p 148
4 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988. p 45
kunigaikриius, kurie darл sukilimus prieр jo tлvа:  dabar  uю  tai  tikлjosi
susilaukti bausmлs iр sыnaus. Tartum  norлdami  tos  bausmлs  iрvengti,  dar
tebeeinant Ostrovoje deryboms, jie  sukilo,  tikлdamiesi  atsipalaiduoti  iр
Vytauto valdюios, t.y. nepakliыti б jo rankas. Gal tas sukilimas jiems  bыtш
pasisekжs, jei jie bыtш sutartinai veikж. Tas jш nesutarimas ir  bus  buvusi
viena  iр prieюasиiш, kuri padлjo Vytautui juos numalрinti.
      Pirmas prieр Vytautа pakлlл ginklа Sieversko -  Naugardo  kunigaikрtis
Dimitras Kaributas,  kuris  buvo  sukilжs  prieр  Vytauto  tлvа  Kжstutб  ir
atsisakжs mokлti duoklж. Jis бsiverюл Lietuvos gilumon ir  buvo  besirengiаs
eiti б Vilniш. Bet netrukus palei Dokudovа buvo Vytauto sumuрtas  ir  turлjo
bлgti. Prisiartinжs prie Sieversko - Naugardo,  Vytautas  paлmл  jб  staigiu
puolimu. <…>
      Tuo paиiu metu  atsisakл  Vytauto  klausyti  ir  Kijevo  kunigaikрtis,
Algirdo  sыnus,  Vladimiras,  nesutikdamas  padлti  jam  malрinti  sukilusio
Podolijos kunigaikриio Karijoto sыnaus Feodoro.  Рб  kartа  susirлmimш  buvo
iрvengta: viskas pasibaigл Vytauto pagrasinimu. <…>
      Sekanиiais metais sukilo ir Volynijos kun. Feodoras,  Liubarto  sыnus.
Vytautas greit jб numalрino. Jo юemes pasiliko sau,  o  jam  pavedл  valdyti
Sieversko - Naugardа. Bet jis иia neilgai pabuvжs irgi  pabлgo  б  Vengrijа,
iр  kur  abu  su  Рvitrigaila  susiюinodavo  su  Ordinu,  ruoрdami  Vytautui
pinkles. Tuo bыdu ir Sieversko - Naugardo  kunigaikрtija  atiteko  Vytautui.
Taip   pat   suvaldл   Vytautas   ir   kitus   nepaklusniuosius    Volynijos
kunigaikриius. Po  tш  visш  numalрinimш  didesnл  Volynijos  dalis  atiteko
Lietuvai, kita - Lenkijai.
      <…>
      Taip  Vytautui  trumpu  laiku  pasisekл  panaikinti  stambiшjш  sriиiш
kunigaikрtijas, tepaliekant kunigaikриiams valdyti maюos
reikрmлs nedideles sritis.
      Stambiшjш  sriиiш  kunigaikриiш  panaikinimas  padarл  didelж  atmainа
Lietuvos  gyvenime.  Pirmiausia  pasistыmлjo  б  priekб  Lietuvos  valstybлs
suvienijimo darbas, centralizacija, nes  jш  юemлs  buvo  atiduotos  valdyti
didюiojo  kunigaikриio  vietininkams.  Tie  Vytauto  pastatyti   vietininkai
visiрkai  jo  klausл  ir  tai  jб  padarл  savarankiрku  valdovu.   Anksиiau
kunigaikриiai, valdydami tas юemes savo nuoюiыra, nejautл  to  ryрio,  kuris
juos jungл su didюiuoju  kunigaikриiu.  Valdydami  tokias  sritis,  Gedimino
ainiai ir рiaip aukрtos kilmлs kunigaikриiai, jautлsi  esа  savarankiрki  ir
kartais net sukildavo prieр  didбjб  kunigaikрtб.  Dabar  panaikinus  sriиiш
kunigaikриius ir jш  vieton  atsisлdus  Vytauto  vietininkams,  viskas  buvo
suimta б vienas rankas.  Mat,  tie  vietininkai  neturлjo  jokios  politinлs
reikрmлs, kaip ankstyvesnieji tш  sriиiш  vadovai,  o  pasidarл  tik  dideli
юemvaldюiai arba dvarininkai. Tie didюiojo kunigaikриio vietininkai jб  rлmл
tiek materialiai, tiek politiрkai; tai buvo jш pareiga -  prieрingai  galлjo
bыti iр pareigш paleisti.  Tuo  bыdu  tos  visos  sritys  politiрkai  pateko
visiрkon Vytauto priklausomybлn, kas sustiprino  jo  padлtб  kraрto  viduje.
Tada prasidлjo ir rusш gyvenamш  sriиiш  suvalstybinimas  ir  jose  lietuviш
бtakos бsigalлjimas. Tai rodo ir tuo laiku  paraрytos  baltgudiрkai  knygos,
kuriose palankiai atsiliepiama apie Lietuvа, ypaи apie Vytautа.
      Po рitos reformos лmл didлti ir didюiojo kunigaikриio iюdas  ir  рiaip
materialiniai iрtekliai, o iр иia ir jo politinл reikрmл  ir  galybл.  I  jo
iюdа  лmл  plaukti  ir  tos   pajamos,   kurios   pirmiau   tekdavo   sriиiш
kunigaikриiams. Pav.,  бvairios  duoklлs  pinigais  bei  natыra  ir  visokie
muitш,prekybos mokesиiai. Daug pajamш davл didюiajam kunigaikриiui  ir  ыkio
pajamos, nes sriиiш  kunigaikрtijas  panaikinus,  visi  kunigaikриiш  dvarai
atiteko Vytautui. Tuose dvaruose jis sodino vietininkus  tлvыnus.  Jie  buvo
ten kartu teisлjai, mokesиiш rinkлjai ir ыkio priюiыrлtojai. Vietininkai  ir
tлvыnai buvo pasodinti net tuose dvaruose, kurie didюiajam kunigaikриiui  nл
nepriklausл. Ten jie eidavo teisлjш  ir  mokesиiш  rinkлjш  pareigas.  Dabar
didysis kunigaikрtis kur kas daugiau gaudavo pajamш, negu anksиiau.
      Valstybлs centralizavimas ir jos sujungimas б vienа politinб  vienetа,
iрaugimas materialinлs Vytauto galybлs padarл tai, kad prieр jб  lenkлsi  ne
tik viduje iрlikж kunigaikриiai, bet ir uюsienis лmл su juo skaitytis.5

                                      3

a)    Kai Vytautas pabлgo iр kryюiuoиiш antrа kartа, Ordino vadovybл,  nieko
nelaukdama, jau 1392 m. puolл siaubti  Lietuvos  юemiш.  Pirmiausia  visomis
jлgomis uюgriuvo Jotvingiш kraрtа ir uюлmл  Suraюo  pilб,  iр  kur  vos  vos
spлjo pabлgti Vytauto svainis  Henrikas.  Kitш  metш  pradюioje  kryюiuoиiai
sudegino Gardino, Merkinлs, Drohiиino ir Lydos pilis, o rudenб jau  siautлjo
Юemaiиiuose. Bet tai buvo tik  baisaus  karo  pradюia.  1394  m.  vokieиiai,
paties didюiojo marрalo  vedami,  siaubingai  nuniokojo  Naugarduko,  Lydos,
Drohiиino ir kitas apylinkes, vлl sugriovл Gardino pilб. Du antpuoliai  buvo
ir kitш metш vasarа: vienas, maюesnis - б Raseiniш юemж, o  kitas,  didesnis
- б paиiа sostinж. Pasikvietж sveиiш iр Prancыzijos,  Vokietijos,  pasisamdж
lankininkш iр Genujos, kryюiuoиiai sutelkл  didюiulж  kariuomenж  ir  Nemunu
atplaukл prie  Kauno.  Iр  иia  keliomis  voromis  patraukл  Vilniaus  link.
Vytautas,   paskubomis   suрaukжs   bajorш   kariuomenж,   bandл    stabdyti
kryюiuoиius, bet nesлkmingai.  Бsiverюлliai  apgulл  Vilniaus  pilб,  taиiau
paimti  neбstengл.  Besitraukianиius  nuo   miesto   kryюiuoиius   lietuviai
persekiojo. <…> Per trejus metus  kryюiuoиiai  smarkiai  nuniokojo  Lietuvа.
Bet tai buvo viskas, kа jie  galлjo  padaryti.  Ordino  didюiajam  magistrui
pasidarл  visiрkai  aiрku,  kad  kryюiuoиiai  Lietuvos  nenugalлs.  Be   to,
vokieиius iрtiko  dar  viena  nesekmл:  lenkш  diplomatш  paveiktas,  ordino
siuzerenas  imperatorius  uюdraudл  puldinлti  Lietuvа,  nes  tai  jau  buvo
krikриioniрkas kraрtas. Pagaliau lietuviai sulaukл atokvлpio.6
b)    1398 m. Salyno  sutartimi  Vytautas  atidavл  kryюiuoиiams  Юemaiиius.
Ordino vadovai  jau  dюiaugлsi,  kad  pildosi  sena  svajonл.  Taиiau  greit
pamatл, kad uюvaldyti kraрtа yra daug
__________________________________________________________
5 Рapoka A. Vytautas Didysis. V.,1988. p 46-49

sunkiau negu gauti formalш atidavimo  raрtа.  Todлl  jau  1399  m.  viduryje
surengл юygб, kuriam vadovavo pats didysis magistras, ir 11  dienш  kalaviju
ir  ugnimi  siautлjo  Юemaitijoje.  Kitais  metais  vлl  puolл,   terorizavo
gyventojus, statл pilis. Юemaiиiai nepasidavл, prieрinosi pavergлjams.
       Vienа pilб prie Nevлюio kryюiuoиiams padлjo  statyti  Vytautas.  Kita
pilis, pastatyta 1400 m. tiksliai  neюinomoje  vietoje,  bet  arti  Dubysos,
vadinosi Fryderburgu. Joje рeimininkavo fogtas,  arba  vietininkas,  Mykolas
Kiuchmeisteris. Matydami baisiа kryюiuoиiш jлgа, kai kurie юemaiиiш  bajorai
pabыgж  neiрlaikл  spaudimo,  nuvyko   б   Marienburgа   ir   apsikrikрtijo.
Kryюiuoиiai dюiыgavo -  juk  tikslas  jau  иia  pat.  Pradлjo  net  geruojiu
vilioti: Юemaiиiams siuntл  gyvuliш,  visokiш  prekiш,  юadлjo  dar  daugiau
gлrybiш, jeigu tik рie bus paklusnыs.  Bet  pavergлjai  skaudюiai  apsiriko:
1401 m. юemaiиiai  sukilo,  sugriovл  vokieиiш  pastatytas  pilis,  sudegino
Frydeburga, o vokieиius iрvijo. Maюa to, sugriovл Klaipлdos pilб,  persikлlл
per Nemunа ir лmл puldinлti kitas kryюiuoиiш pilis.
      Aiрku,  Ordinas  nuo  to  nesugriuvo.  Sutelkж  jлgas,  vokieиiai  лmл
verюtis atgal. Daug юemaiиiш bajorш nuo kryюiuoиiш teroro  bлgo  б  Lietuvа,
kur  buvo  maloniai  priimami.  Ordinas  raрл  Vytautui  skundus,  reikalavo
pabлgelius  grаюinti.  Vytautas  atsakл,  kad   uюraржs   kryюiuoиiams   tik
юemaiиius baudюiauninkus, o laisvieji turi teisж keltis  kur  tik  nori,  ir
jis,  Vytautas,  negalбs  varюyti  jш  laisvлs.  Kadangi  nustatyti,   kuris
baudюiauninkas, o kuris laisvas pabлgelis, esа labai sunku, Vytautas  pasakл
nл vieno pabлgelio negrаюinsiаs.
      Aiрkiai pamatж, kad Vytautas remia юemaiиius ir neюada vykdyti  Salyno
sutarties. Kryюiuoиiai pradлjo atvirа karа.
      Vytautas atnaujino taikа su kryюiuoиiais. 1404 m.  Racionюo  sutartimi
jis vлl jiems atidavл Юemaiиius, bet su
__________________________________________________________
6 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994. p 248
sаlyga, kad galлs pasiimti  250  gyventojш.  Tа  mбslingа  sаlygа  vokieиiai
priлmл, nes nenumatл, kaip gudriai Vytautas ja pasinaudos.
      Po to keletа metш  Lietuva  su  Ordinu  nekariavo.  Vytautas  tvarkлsi
rytuose, tramdл Smolenskа.
      1408 m.  Vytautas  jau  buvo  pasiraржs  taikа  su  Maskva  ir  galлjo
atsigrжюti б vakarus, imtis Юemaiиiш klausimo.
      Kryюiuoиiai per  tuos  ketverius  metus  (1404-1408)  Юemaitijoje  vлl
pristatл piliш ir kiek galлdami бsitvirtino. <…>  1408  m.  Ordino  vadovybл
Юemaiиiш seniыnui бsakл neturлti jokiш ryрiш su Lietuva,  bet  Юemaiиiai  to
бsakymo nepaisл. Norлdamas visiрkai uюdaryti sienа, Ordinas  ragino  Vytautа
greiиiau atsiimti tuos 250 saviрkiш, taиiau Vytautas nesiskubino. Jo  юmonлs
veюл юemaiиiams ginklш,  ragino  prieрintis.  Ir  Юemaiиiai  prieрinosi  vis
atkakliau, pagaliau 1409 m. sukilo, лmл deginti vokieиiш  pilis,  varyti  iр
savo  kraрto  grobikus.  <…>  1409   m.   юemaiиiai   paлmл   Dubysos   pilб
(Dobesinburgа)  -  kryюiuoиiш  administracijos  centrа.  Visur   muрami   ir
persekiojami, kryюiuoиiai pabлgo  б  Uюnemunж.  Iki  vidurvasario  Юemaitija
buvo iрvaduota.
      Taip  Vytautas  kryюiuoиiams  parodл,  kad  Юemaiиiш  neatsiюada,  kad
anksиiau pasiraрytш sutarиiш nevykdys. Юemaitijа jis prijungл prie  Lietuvos
Didюiosios Kunigaikрtystлs, o savo vietininku joje paskyrл Rumbaudа,  kuriam
suteikл Юemaiиiш seniыno  titulа.  Tas  pareigas  Raumbaudas  лjo  iki  1412
metш.7
c)     Vytauto  vadovaujama  Lietuvos  kariuomenл  iр  Vilniaus   ir   Trakш
iрюygiavo 1410 m. birюelio 3 d.  Traukл  per  Gardinа,  Baltstogж  Иervinsko
link. Pakeliui prie jos prisijungл pulkai iр Lucko, Briansko, Kijevo  ir  iр
kitur. Per 26 dienas nuюygiavusi  apie  500  km,  birюelio  29  d.  tiksliai
sutartu laiku atvyko б numatytа vietа - б Иervinskа.
__________________________________________________________
7 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994. p 252-254

      Lenkams iki susitikimo vietos buvo daug arиiau,  todлl  jie  atюygiavo
taip pat laiku. Raiteliai, pлstininkai bei ilgiausios gurguolлs traukл  gana
greitai, be jokios gaiрaties persikлlл per Nemunа, Narevа, Vyslа. Tai  rodo,
kad юygiui buvo gerai pasiruoрta. Jau amюininkus stebino  toks  sаjungininkш
kariuomenлs  drausmingumas  ir  punktualumas.  Kad  taip  bus,   kryюiuoиiai
nesitikлjo.
      Sаjungininkш kariuomenлs kartu patraukл  Marienburgo  link.  Paliaubos
su Ordinu jau buvo pasibaigusios liepos  4  d.,  vadinasi,  perюengti  sienа
buvo  galima  nepaюeidюiant  prieр  metus  pasiraрytos  paliaubш  sutarties.
Liepos 9 d. didюiulл kariuomenл бюengл б Ordino teritorijа.
      Suюinojж sаjungininkш юygio kryptб, kryюiuoиiai suprato jш  tikslа  ir
pasistengл kuo greiиiau  uюbлgti  uю  akiш,  pastoti  keliа.  Jiems  reikлjo
nuюygiuoti apie 25 km, todлl  skubлjo,  юygiavo  visа  naktб  per  audrа  ir
liыtб. Rytа, audrai jau  nurimus,  sustojo  prie  Griunvaldo  ir  Tanenbergo
kaimш.
       Prieрais  kryюiuoиius   trimis   eilлmis   iрsiskleidл   sаjungininkш
kariuomenл. Deрiniajame sparne rikiavosi lietuviш ir totoriш pulkai,  centre
sustojo smolenskieиiai, o kairлje - lenkш sunkieji  raiteliai  ir  samdiniai
иekai  su  moravais.  Visа   sаjungininkш   kariuomenж   rikiavo   Vytautas.
Kairiajame  sparne  rikiuoti  lenkш  kariuomenж  jam  padлjo  Zindramas   iр
Maрkoviиiш. Jogaila tuo metu meldлsi prie uюnugaryje  pastatytos  palapinлs.
Kadangi viskas vyko taip, kaip numatyta, vyriausiasis vadas buvo ramus.
      Abi prieрininkш kariuomenлs ilgai delsл  pradлti  kautynes.  Kronikose
raрoma, kad daugiausia delsжs Jogaila. Pasak J. Dlugoрo, neskubлjжs dлl  to,
kad apskritai buvжs neryюtingas,  net  bailys  ir  vis  dar  tikлjжsis,  kad
paskutiniu momentu pavyks kautyniш iрvengti,  susitaikyti  su  kryюiuoиiais,
nors prieр kelias dienas jш pasiuntiniai imperatoriaus vardu  buvo  paskelbж
karа. Vytautas, prieрingai, verюлsi б mырб. Jis pasitikлjo savo  jлgomis  ir
ragino karaliш greiиiau duoti юenklа pradлti kautynes,  nes  matл,  kad  tai
gal  vienintelл  proga   sumuрti   vienoje   vietoje   susirinkusiа   prieрo
kariuomenж. Labiausiai jis  bijojжs,  kad  Jogaila  nesusitaikytш  arba  kad
kryюiuoиiai nepasitrauktш.
      Kautynлs prasidлjo 1410 m. liepos 15 d., jau gerokai бsidienojus,  kai
kantrybлs pritrыkжs didysis magistras бsakл savo pulkams leistis б slлnб,  o
Vytautas leido lengviems lietuviш raiteliams pulti  iр  savo  gerш  pozicijш
iрлjusб prieра. Vokieиiai dar suspлjo du kartus  iррauti  iр  patrankш,  bet
paskui nebeрaudл, nes kariuomenлs labai susiartino. Paleidж ieиiш  spieиius,
kariai puolл kapoti vieni kitus  kirviais  ir  kalavijais,  visi  susimaiрл,
susigrыdo. Юыtbыtinлs kirstynлs truko  gerа  valandа.  Paskui  didelл  dalis
lietuviш ir totoriш pulkш, лmл tarytum trauktis, o paskui ir bлgti  б  miрkа
Zлvaldo link. Kryюiuoиiai juos vijosi, bet miрke pametл juos iр akiш.
      Daugumai lietuviш  pasitraukus,  kryюiuoиiai  visu  smarkumu  uюgriuvo
centrа, kur kovлsi Smolensko pulkai, lenkш riteriai, иekai.
      Бnirtingos kautynлs truko ilgai, apie  рeрias  valandas,  bet  aiрkios
persvaros neturлjo nei viena, nei kita pusл.  Kritiрka  situacija  susidarл,
kai kryюiuoиiai лmл verюtis prie didюiosios  lenkш  vлliavos.  Taиiau  lenkш
kariai prieрus atrлmл.
      Vytautas visа laikа buvo mырio lauke. Lydimas  ir  saugomas  nedidelio
bыrelio  totoriш  kariш,  jis  tarsi  skraidл   tarp   pulkш,   padrаsindavo
susvyravusius, nuvargusiems ir nusilpusiems  atsiшsdavo  pastiprinimш,  t.y.
faktiрkai vadovavo visai sаjungininkш kariuomenei.
      Mырis pasidarл labai  юiaurus,  kariш  eilлs  retлjo  ir  vienoje,  ir
kitoje pusлje. Nusprendж, kad jau metas palauюti  prieрininkus,  kryюiuoиiai
metл б mырб visа rezervа - рeрiolika vлliavш, kurios  iki  tol  stovлjo  ant
kalvos ir  laukл  lemiamo  momento.  Leisdamiesi  б  kovos  laukа,  riteriai
uюgiedojo pergalлs giesmж “Kristus prisikлlл”. Tuo metu  kryюiuoиiш  rezervo
jлgos pradлjo supti Smolensko ir lenkш  pulkus.  Paиiu  sunkiausiu  momentu,
kai supamieji pulkai iр  paskutiniш  jлgш  vos  laikлsi,  kaip  perkыnas  iр
giedro  dangaus  trenkл  Vytauto  vedami  “pabлgлliai”  lietuviai   ir   лmл
triuрkinti kryюiuoиius.  Kryюiuoиiш  eilлse  kilo  sаmyрis,  o  pavargusieji
lenkai atgavo ыpа. Dabar jau vis labiau лmл aiрkлti  sаjungininkш  persvara.
Taip lietuviш kariuomenл nulлmл mырio baigtб. Kai nuo lietuvio ieties  dыrio
б kaklа юuvo pats  didysis  magistras,  baimлs  apimti  kryюiuoиiш  riteriai
pasileido bлgti. Uюsibarikadavж veюimais, dar bandл gintis  stovykloje.  Иia
jш daugiausia ir юuvo.
       Sutriuрkinж  kryюiuoиius,  sаjungininkai  paлmл   prieрo   gurguoles,
kuriose  rado  daugybж  panиiш  ir  grandiniш  belaisviams  surakinti.  Tais
panиiais  buvo  supanиioti  arba  sukaustyti   patys   б   nelaisvж   paimti
kryюiuoиiai. O statinлs vyno,  kurio  kryюiuoиiai  turлjo  atsiveюж  busimai
pergalлs puotai, Jogaila liepл visas sudauюyti.  J.  Dlugoрas  vлliau  raрл,
kad iрlietas vynas maiржsis su юuvusiшjш krauju. Pasak kitш  autoriш,  mырio
lauke tekлjж kraujo upeliai.
      Б Юalgirio pergalж Lietuva  лjo  beveik  200  metш.  Tа  юygб  pradлjo
Mindaugas, o sлkmingai uюbaigл Vytautas su Jogaila, kurie abu  planingai  ir
nuosekliai visа gyvenimа siekл sutriuрkinti Ordinа. 1410  m.  liepos  15  d.
vakare abu valdovai tikriausiai pasijiuto labai laimingi kaip karvedюiai  ir
politikai. Juk jie, didюiojo Gedimino vaikaiиiai, Юalgirio laukuose  sudauюл
Ordino galybлs legendа, apgynл savo юemж, iрgelbлjo nuo kryюiuoиiш  vergovлs
юemaiиius, pagaliau suюlugdл kryюiuoиiш planus sukurti savo  valstybж  palei
Baltijа nuo Oderio iki Suomijos бlankos.8



_______________________________________________________________
8 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994 m. p  258-263


Naudota Literatыra:

1. Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994 m.
2. Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988 m.
3. Lietuvos didysis kunigaikрtis Vytautas kaip politikas. V., 1989 m.



      Baigdamas рб referatа, aр norлиiau pastebлti, kad Vytauto asmuo,  kaip
юmogaus ir kaip valstybлs vyro -  politiko  ar  diplomato,  kultыrininko  ar
karininko - nлra galutinai paaiрkлjжs,  Vytauto asmeny ir jo  plataus  masto
veikloje slepiasi dar daug neaiрkumш, kurie ir sukelia nemaюa  abejoniш   ir
svyravimo, kas iр kitos pusлs ir sulaiko pasakyti  apie  jб  galutinб  юodб.
Todлl manau, kad mыsш istorikai рioj srity dar nemaюa  ras  sau  graюaus  ir
dлkingo darbo.  Рi  tema  yra  svarbi  Lietuvos  istorijai,  jos  praeiиiai,
kadangi  ji  gausiai  papildo  istorijos  knygш  puslapius,  parodo   tokius
svarbius Lietuvai бvykius ir suteikia nemaюai  informacijos  apie  politinж,
kultыrinж situacijа  tuometinлje  LDK.  Supaюindina  kiekvienа  su  didюiojo
kunigaikриio asmeniu, jo silpnybлm, noru sprжsti vienus ar kitus  klausimus.
Istorija vienus valdovus iрkelia, iрaukрtina, parodo jш  didvyriрkumа,  apie
kitus kalba, kad jie yra maюai sumanыs  valdytojai,  nepatyrж  politikai  ir
юmonлs, nesugebа vesti tautа tiesiu gyvenimo keliu.